Atrinktos tikros transakcijos Vidurio ir Rytų Europoje. Ne naujienų srautas — tik svarbūs sandoriai, su mūsų įžvalga, ką kiekvienas jų signalizuoja pirkėjams. Kiekvienas įrašas datuotas; naujausi viršuje.
2026 m. spalio 15 d. Čekijos konkurencijos institucija ÚOHS pradėjo koncentracijos procedūrą (byla ÚOHS-S0760/2026/KS) pagal Prahos bendrovės SPV oak, s.r.o. pranešimą: SPV oak ketina įgyti vienvaldę kontrolę Unhošte įsikūrusioje RWA Czechia s.r.o. Pasak ÚOHS, sandoris daugiausia susijęs su prekių žemės ūkio pirminei gamybai platinimu, prekyba žemės ūkio produktais ir paslaugomis ūkininkams. Trečiosios šalys prieštaravimus gali pateikti per penkias dienas nuo pranešimo paskelbimo. Čekijos verslo registre nurodyta, kad vienintelė SPV oak akcininkė nuo 2026 m. rugsėjo 23 d. yra Reticulum Agro, a. s., o vienintelė RWA Czechia savininkė — Austrijos RWA International Holding GmbH. ÚOHS pardavėjo neįvardija, kaina ir sąlygos neatskleistos.
2026 m. spalio 15 d. Kanados dirbtinio intelekto bendrovė „Cohere“ paskelbė apie siūlomą susitarimą įsigyti 2024 m. įkurtą DI kibernetinio saugumo įmonę „AISLE“; pranešimo interneto adrese žingsnis įvardytas kaip pasirašytas ketinimų protokolas. Pasak „Cohere“, „AISLE“ bendraįkūrėjas Ondrejus Vlčekas taps naujai sukurto padalinio „Cohere Cyber“ vyresniuoju viceprezidentu, Stanislavas Fortas — DI saugumo viceprezidentu, o Jaya Baloo — „Cohere“ informacijos saugumo vadove. „Cohere“ taip pat nurodo planuojanti didelę ilgalaikę investiciją Prahoje, kuri taps „AISLE“ pasauliniu DI kibernetinio saugumo centru. Kaina, terminai ir uždarymo sąlygos neatskleisti. Čekijos dienraštis „E15“ primena, kad Vlčekas anksčiau vadovavo „Avast“.
2026 m. spalio 13 d. Latvijos Konkurencijos taryba gavo SIA „ARS Holding“ pranešimą apie lemiamos įtakos įgijimą SIA „Medicīnas sabiedrība ARS“; Taryba jį paskelbė spalio 15 d. Pasak Tarybos, „ARS Holding“ ir susijusios įmonės užsiima investicijų valdymu ir privataus kapitalo investicijomis. Jų portfelyje — IT ir verslo procesų skaitmeninimo sprendimai, sveikatos priežiūros paslaugos Estijoje, kompozitinių konstrukcijų projektavimas ir gamyba, naftos, dujų ir akvakultūros sektoriai, daugkartiniai audiniai ir popieriniai pirkinių maišeliai, vieningųjų komunikacijų ir debesų telefonijos sprendimai, šildymo ir vėsinimo įranga Baltijos ir Šiaurės šalyse, taip pat telekomunikacijų ir interneto paslaugos Lietuvoje. ARS — privati medicinos bendrovė, veikianti tik Latvijoje: gydytojų specialistų konsultacijos, chirurgija, profilaktika, ambulatorinis ir dienos stacionaro gydymas, skubioji medicinos pagalba, reabilitacija ir odontologija. Pranešime nurodyta, kad šalys Latvijoje toje pačioje rinkoje neveikia. Nuomones galima teikti iki 2026 m. spalio 23 d.; sprendimas turi būti priimtas per mėnesį nuo pranešimo gavimo, terminą galima pratęsti iki trijų mėnesių. Pardavėjas ir sąlygos neatskleisti.
2026 m. spalio 14 d. kriptovaliutų biržos „Kraken“ patronuojančioji bendrovė „Payward“ pranešė pasirašiusi galutinę sutartį įsigyti Suomijos kontroliuojančiąją bendrovę „Saldo Finance Oy“. Jos dukterinė įmonė „Saldo Bank UAB“ yra skaitmeninis specializuotas bankas, licencijuotas Lietuvoje. Pasak „Payward“, „Saldo Bank“ veikia keturiose rinkose ir turi paslaugų teikimo pasą Nyderlanduose. Bankas siūlo terminuotuosius indėlius gyventojams Lietuvoje, Suomijoje, Švedijoje ir Vokietijoje, vartojimo kreditus Lietuvoje, Suomijoje ir Švedijoje, paskolas SVV Lietuvoje ir Suomijoje. Jis pradėjo teikti kredito kortelę Suomijoje (Švedijoje tikimasi 2027 m.), o Suomijoje ir Vokietijoje vykdo integruoto skolinimo partnerystes su finansinių technologijų įmonėmis. „Payward“ nurodo jau turinti ribotos paskirties „Federal Reserve“ sąskaitą JAV ir Airijos centrinio banko elektroninių pinigų licenciją. Sandorį tikimasi užbaigti 2027 m., įvykdžius įprastas sąlygas ir gavus reguliuotojų leidimus. Kaina neatskleista.
2026 m. spalio 14 d. Kroatijos Restruktūrizavimo ir pardavimo centras (CERP) ir Turkijos laivų statykla „Kuzey Star Shipyard“ Ekonomikos ministerijoje pasirašė Pulos bendrovės „ULJANIK Brodogradnja 1856 d.o.o.“ dalių pardavimo ir perleidimo sutartį. Ją pasirašė CERP direktorius Milanas Plećašas ir „Kuzey Star“ valdybos pirmininkas Tuncay Imralas, dalyvaujant ekonomikos ministrui Antei Šušnjarui. CERP priėmė „Kuzey Star“ pasiūlymą — 12 053 500 € už keturias dalis, sudarančias 97,13 % įstatinio kapitalo. Be kainos, pardavimo sąlyga buvo išsaugoti laivų statybą visoje koncesijos apimamoje jūrinėje teritorijoje; investuotojas įsipareigojo tęsti laivų statybą, remontą ir susijusią veiklą pagal galiojančią koncesijos sutartį. Kroatijos Vyriausybė nuo 2020 m. bendrovę rėmė valstybės garantijomis ir paskolomis. Pasak ministerijos, dalys bus perleistos įvykdžius sutartas ir teisės aktų nustatytas sąlygas.
2026 m. spalio 14 d. Lietuvos Konkurencijos taryba leido „DHL eCommerce International Holdings“ įgyti po 100 % „Venipak Lietuva“, „Venipak Latvija“ ir „Venipak Eesti“ akcijų ir perimti jų vienvaldę kontrolę. Pranešimas gautas 2026 m. rugsėjo 14 d.; Taryba konstatavo, kad dėl sandorio nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija. Pasak Tarybos, „DHL eCommerce International Holdings“ padalinys Lietuvoje iki sandorio veiklos nevykdė; grupė šalyje veikia per „DHL Lietuva“ („DHL Express“) ir „DHL Logistics Lietuva“ („DHL Global Forwarding“), kuri kroviniams vežti sausuma samdo vietinius partnerius. Trys „Venipak“ bendrovės pristato siuntinius, gabena krovinius ir teikia sutartinės logistikos paslaugas. Estijos konkurencijos institucija koncentraciją leido 2026 m. rugsėjo 15 d. (sprendimas Nr. 5-5/2026-032); jame nurodyta, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartį 2026 m. birželio 26 d. pasirašė „DHL eCommerce International Holdings B.V.“ ir „VENIPAK B.V.“. Latvijos Konkurencijos tarybos naujienose sprendimo kol kas nėra. Kaina neatskleista.
2026 m. spalio 14 d. Nasdaq Tallinn biržoje kotiruojama „Harju Elekter Group“ pranešė, kad jos stebėtojų taryba priėmė „Siemens International Holding B.V.“ pasiūlymą įsigyti dalį „Harju Elekter“ turimų „Skeleton Technologies Group OÜ“ akcijų. Sandorio vertė — 5,7 mln. €, jį tikimasi užbaigti dar šiais metais. „Harju Elekter“ į „Skeleton“ pirmą kartą investavo 2015 m. Pasak bendrovės, pardavimas leidžia visiškai susigrąžinti pradinę investiciją su nedidele grąža. „Harju Elekter“ liks „Skeleton“ akcininke ir mato galimybę visiškai pasitraukti iš investicijos 2028 m., jei bus tinkamos galimybės ir sąlygos. Parduodamo akcijų paketo dydis neatskleistas. Bendrovė nurodė, kad sandoris nėra reikšmingas ir nėra sandoris su susijusiais asmenimis pagal Nasdaq Tallinn taisykles.
2026 m. spalio 14 d. AIM rinkoje kotiruojama „Star Energy Group“ pranešė užbaigusi Kroatijos dukterinės įmonės „IGeoPen d.o.o.“ pardavimą „Enna Geo d.o.o.“; apie sandorį skelbta 2026 m. balandžio 24 d. Tiesioginė „IGeoPen“ patronuojančioji bendrovė yra „A14 Energy Limited“, kurios 71 % valdo „Star Energy“, o 29 % — jos JV partnerė „Peninsula International PTE Ltd“. Atlygis — pradinė 1,5 mln. € grynųjų pinigų išmoka (iš jos „Star Energy“ dalis — 1,3 mln. €) ir papildoma 0,5 mln. € išmoka už kiekvieną iš trijų geoterminių licencijų, mokama pradėjus komercinę eksploataciją kiekvienoje licencijoje pastatytoje geoterminėje elektrinėje; „Star Energy“ galima šios išmokos dalis — 1,5 mln. €. Pasak „Star Energy“, pardavimas atlaisvina 5,2 mln. € įšaldytų lėšų ir panaikina būsimus kapitalo įsipareigojimus pagal Kroatijos licencijas, o bendrovė grąžins 2,7 mln. € „Kommunalkredit“ paskolos.
2026 m. spalio 13 d. Kroatijos Fortenova Group paskelbė, kad įvykdžius visas pardavimo dokumentuose numatytas sąlygas oficialiai užbaigtas jos mažmeninės prekybos verslo Serbijoje pardavimas bendrovei ALTA Retail d.o.o., priklausančiai Serbijos ALTA Group. ALTA Retail įsigijo Idea marketi d.o.o. akcijas ir keturias susijusias Belgrado įmones: Enna Fruit Grocka (vaisių ir daržovių tiekimas), Super kartica (lojalumo programa), M-Profil SPV (nekilnojamasis turtas) ir mStart Business Solutions (SAP ir IT paslaugos). Sutartis pasirašyta 2026 m. rugsėjo 18 d. Pasak Fortenova, Idea Marketi valdo Idea, Mercator ir Roda prekių ženklus daugiau nei 80 Serbijos miestų ir yra tarp 10 didžiausių šalies darbdavių. Fortenova nurodė, kad iš Serbijos mažmenos traukiasi, nes rinkos lyderiu ten tapti reikėtų didelių ir ilgalaikių investicijų, todėl ji sutelks dėmesį į rinkas, kuriose jau pirmauja, daugiausia euro zonoje. Kainos šalys neatskleidė.
2026 m. spalio 13 d. Lietuvos Konkurencijos taryba leido OÜ Infortar Agro įsigyti 100 % UAB „Litagra“ akcijų ir perimti vienvaldę jos kontrolę. Pranešimas gautas 2026 m. rugsėjo 18 d.; Taryba konstatavo, kad dėl sandorio nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija. Estijos konkurencijos institucija koncentraciją leido dar 2026 m. spalio 1 d. (sprendimas Nr. 5-5/2026-036). Latvijos Konkurencijos taryba pranešimą gavo 2026 m. rugsėjo 25 d. Infortar Agro priklauso Nasdaq Tallinn biržoje kotiruojamai Infortar ir užsiima pienininkyste, žalio pieno gamyba bei augalininkyste. Pasak Konkurencijos tarybos, „Litagra“ valdo Lietuvoje veikiančių žemės ūkio bendrovių grupę, kuri daugiausia užsiima pienininkyste, augalininkyste (kviečiai, rapsai, ankštiniai, miežiai, avižos), kombinuotųjų pašarų ir gyvūnų ėdalo gamyba, o susijusios įmonės augina viščiukus ir kalakutus. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis pasirašyta 2026 m. rugsėjo 7 d. Kaina neatskleista.
2026 m. spalio 7 d. Latvijos Konkurencijos taryba gavo SIA „Bono Coffee“ pranešimą apie lemiamos įtakos įgijimą SIA „Kafijas pasaule“; Taryba jį paskelbė spalio 13 d. „Bono Coffee“ — naujai įsteigta Latvijos kontroliuojančioji bendrovė, sukurta šiam sandoriui ir iki šiol nevykdžiusi veiklos. Su ja susijusios įmonės daugiausia dirba miškininkystės ir medienos prekybos srityje: perka ir valdo miškus, kerta, prekiauja didmenine apvaliąja mediena, pjautine mediena ir kitais medienos produktais bei juos eksportuoja. „Kafijas pasaule“ visoje Latvijoje valdo savitarnos automatus, prekiaujančius karštais ir šaltais gėrimais, užkandžiais ir kitais maisto produktais, nuomoja ir aptarnauja kavos aparatus, prekiauja kava ir kavos aparatais. Pranešime nurodyta, kad šalys neveikia toje pačioje rinkoje. Sprendimą Taryba turi priimti per mėnesį nuo pranešimo, terminas gali būti pratęstas iki trijų mėnesių; nuomonės laukiamos iki 2026 m. spalio 21 d. Pardavėjas ir kaina neatskleisti.
2026 m. spalio 1 d. Latvijos Konkurencijos taryba gavo Nasdaq Riga biržoje kotiruojamos AS „VIRŠI-A“ pranešimą apie ilgalaikio naudojimo (nuomos) teisių įgijimą į keturias degalines, kurias anksčiau eksploatavo SIA „ASTARTE-NAFTA“; Taryba jį paskelbė spalio 13 d. Degalinės yra Cesvainėje (Madonos savivaldybė), Catlakšiuose (Viškų valsčius, Augšdaugavos savivaldybė), Koknesėje (Aizkrauklės savivaldybė) ir Jaunsaimniekuose (Preilių valsčius). Jos priklauso SIA „NAFTIMPEKS“, kuri 2025 m. spalio 23 d. gavo leidimą įsigyti nuosavybės teisę į 25 „ASTARTE-NAFTA“ degalines, įskaitant šias keturias. Taryba vertins benzino ir dyzelino didmeninę prekybą Latvijoje bei degalų mažmeną A6 kelio ruožuose Ryga–Jėkabpilis ir Ryga–Preiliai, A13 ruože Daugpilis–Rėzeknė ir aplink pačias degalines. Sprendimas priimamas per mėnesį nuo pranešimo, terminas gali būti pratęstas iki keturių mėnesių; nuomonės laukiamos iki 2026 m. spalio 21 d. Sąlygos neatskleistos.
2026 m. spalio 13 d. Rumunijos konkurencijos taryba paskelbė su sąlygomis leidusi sandorį, kuriuo draudikas Allianz-Țiriac Asigurări S.A. ketina perimti Campion Broker de Asigurare și Reasigurare S.R.L. Institucija įžvelgė riziką, kad per brokerį Allianz-Țiriac galėtų gauti su Campion dirbančių konkuruojančių draudikų komerciškai jautrią informaciją — įmokų lygį, komercines sąlygas, pardavimo strategijas ir tarpininkavimo komisinius. Allianz-Țiriac įsipareigojo atskirti abiejų įmonių vadovybę; Campion veikloje neteikti pirmenybės savo produktams, o rekomendacijas klientams teikti pagal objektyvius ir patikrinamus kriterijus; riboti prieigą prie konkurentų jautrios informacijos aiškiomis keitimosi informacija taisyklėmis, iš anksto nustatytais ataskaitų šablonais ir specialiomis komandomis; įdiegti IT ir organizacinius barjerus. Įsipareigojimų laikymąsi trejus metus (su galimybe pratęsti vieneriems ar dvejiems) prižiūrės Tarybos paskirtas nepriklausomas prižiūrėtojas. Kaina neatskleista. Spaudos duomenimis, sandoriui dar reikia draudimo priežiūros institucijos ASF leidimo.
2026 m. spalio 12 d. Europos Komisija pradėjo išsamų tyrimą dėl Austrijos XXXLutz planuojamo Vokietijos baldų grupės Porta įsigijimo. Porta Vokietijoje veikia prekių ženklais porta Möbel, SB Möbel Boss ir Möbel LETZ, o Čekijoje ir Slovakijoje — ASKO. Sandoris sujungtų daugiau nei 140 Porta parduotuvių su daugiau nei 1 800 parduotuvių, veikiančių XXXLutz prekių ženklais (XXXLutz, Mömax, Roller, Poco, Möbelix, Home24 ir kt.). Preliminarios Komisijos abejonės susijusios su baldų mažmena Vokietijoje, Čekijoje ir Slovakijoje bei baldų pirkimu iš gamintojų Vokietijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir Lenkijoje: Porta prekių ženklai prisijungtų prie XXXLutz pirkimų asociacijos GIGA International. Apie sandorį pranešta 2026 m. rugsėjo 7 d.; sprendimą Komisija turi priimti iki 2027 m. vasario 25 d. Atskirai tiriama, ar šalys ėmėsi kontrolės perėmimo veiksmų prieš pranešimą (gun jumping, byla M.11895.AP). Kaina neatskleista.
Čekijos konkurencijos institucija ÚOHS 2026 m. spalio 12 d. paskelbė, kad O2 Czech Republic a.s. prašymu spalio 9 d. pradėjo supaprastintą koncentracijos procedūrą. Pagal pateiktą pranešimą O2 Czech Republic turi įgyti išimtinę Prahoje (Praha 4) registruotos NESS Czech s.r.o. kontrolę. ÚOHS duomenimis, koncentracija daugiausia susijusi su IT paslaugų teikimu. Trečiosios šalys prieštaravimus gali pateikti per penkias dienas nuo paskelbimo. Pranešime pardavėjas ir kaina nenurodyti, NESS Czech dydžio duomenų nėra.
Lenkijos konkurencijos institucija UOKiK 2026 m. spalio 12 d. paskelbė spalio 2 d. gautą pranešimą: AP Auto sp. z o.o. (Varšuva) ketina įsigyti dalį Toyota Katowice sp. z o.o. turto. Perimama organizuota įmonės dalis — oficialus Toyota salonas ir servisas Čenstachavoje (al. Wojska Polskiego 68/76): naujų Toyota automobilių pardavimas, įvairių markių naudoti automobiliai, garantinis ir mechaninis servisas, kėbulo ir dažymo darbai per subrangovus. Perimamas materialusis ir nematerialusis turtas, tam tikros teisės ir sutartys bei padalinio darbuotojai. AP Auto — naujai įsteigta, veiklos nevykdanti bendrovė, priklausanti grupei kartu su Auto Podlasie CorpoCars Management (AP Flota) ir Auto Łódź; grupė užsiima transporto priemonių nuoma, autoparkų valdymu, automobilių prekyba ir servisu. Pirkėjas ketina tęsti veiklą toje pačioje vietoje. Byla nagrinėjama; kaina neatskleista.
UOKiK 2026 m. spalio 12 d. paskelbė spalio 6 d. gautą pranešimą: Bydgoščiaus Hanplast sp. z o.o. ketina įgyti išimtinę taip pat Bydgoščiuje veikiančios KLG sp. z o.o. kontrolę, įsigydama visas jos akcijas. Pranešimo duomenimis, Hanplast kontroliuoja Aleksandra Majchrowicz, o pati Hanplast kontroliuoja grupę, kuri užsiima užsakomuoju plastiko liejimu slėgiu pramonės, chemijos ir buitinės technikos klientams naudojant klientų formas, saulės modulių gamyba ir surinkimu, fotovoltikos projektavimu, o dalis įmonių — saulės parkų valdymu ir elektros gamyba bei prekyba. KLG teikia specializuotas plastiko liejimo slėgiu paslaugas ir gamina liejimo formas; abi įmonės dirba vidaus ir užsienio rinkose. Byla nagrinėjama; kaina neatskleista.
2026 m. spalio 9 d. Rumunijos Vyriausybė pranešė palankiai vertinanti tai, kad patvirtintas Vokietijos grupės „Rheinmetall“ Mangalijos karinių laivų statyklos įsigijimas. Ankstesnė statyklos operatorė „Damen Shipyards Mangalia“ bankrutavo; pasak pranešimo, dėl finansinių sunkumų buvo atleista beveik 1 000 darbuotojų. Vyriausybė sandorį sieja su ES gynybos programa SAFE: perkant „Rheinmetall“ karinę įrangą, ji kėlė sąlygą investuoti į Rumunijos gynybos pramonę, įskaitant statyklą, ir teigia, kad planuojamos investicijos turėtų atgaivinti veiklą ir sukurti darbo vietų. Pagal spaudą, cituojančią bankroto administratorių CITR, pirkėja — „Rheinmetall Real Estate România SRL“, kaina — apie 138,0 mln. € be PVM; tai pasiekta penktajame aukcione po keturių, kuriuose pirkėjų nebuvo. Vyriausybės pranešime kaina nenurodyta.
2026 m. spalio 9 d. Estijos konkurencijos tarnyba paskelbė pranešimą apie koncentraciją, pagal kurią „Alpek OÜ“ planuoja įgyti vienvaldę „Carpenter Engineered Foams OÜ“ kontrolę. Pagal nekonfidencialią santrauką, „Alpek“ ir Suomijos „Carpenter Engineered Foams Oy“ pasirašė 100 % Estijos bendrovės, neturinčios dukterinių įmonių, akcijų pirkimo sutartį. Trečiosios šalys per 7 dienas gali pateikti nuomonę. Abi bendrovės importuoja poliuretano putas blokais, jas apdirba — pjauna lakštais, vertikaliai, CNC kontūru ir profiliu — ir parduoda apdirbtus gaminius daugiausia Estijos klientams; veikla sutampa putų apdirbime ir apdirbtų gaminių didmeninėje prekyboje Estijoje. „Carpenter Estonia“ 2025 m. vasarą nutraukė putų blokų liejimą ir dabar tik apdirba importuotas putas. Pranešime nurodyta, kad „Alpek“ putų padalinys nuostolingas nuo 2024 m., o „Carpenter“ veikla Estijoje liko nuostolinga ir uždarius gamybą. „Carpenter“ verslo atsisako integruodama 2023 m. iš „Recticel“ įsigytą specialiųjų putų verslą. Kaina neatskleista.
2026 m. spalio 9 d. Čekijos konkurencijos tarnyba ÚOHS paskelbė be sąlygų, supaprastinta tvarka leidusi „AL INVEST“ įsigyti ALCO; sprendimas įsiteisėjęs. Bruntálio regione veikianti ALCO superka, rūšiuoja ir perdirba aliuminio atliekas bei gamina briketus, granules, miltelius ir luitus iš perdirbto aliuminio. Leidimas apima ir to paties savininko „L.K.E.-Pivovarská“, kuri, pasak tarnybos, jokioje rinkoje neveikia. „AL INVEST“ priklauso „MTX Group a.s.“ vadovaujamai grupei ir gamina aliuminio gaminius — daugiausia aliuminio pakuotes ir folijas bei valcuotus pusgaminius (lakštus, juostas, plokštes), naudojamus automobilių, statybų ir spaudos pramonėje. MTX grupė taip pat veikia metalų supirkimo ir prekybos, automatizuotų mašinų ir gamybos linijų, anglies perdirbimo ir kokso gamybos srityse. Pardavėjas ir kaina neatskleisti.
2026 m. spalio 9 d. Slovakijos antimonopolinė tarnyba (PMÚ) paskelbė rugsėjo 25 d. leidusi koncentraciją, pagal kurią „Veolia Energia Slovensko, a. s.“ įgyja vienvaldę „ENGIE Services a.s.“, „Račianska teplárenská, a.s.“ ir „Prvá ružinovská spoločnosť s. r. o.“ kontrolę; sprendimas įsiteisėjo rugsėjo 28 d. PMÚ nagrinėjo sritis, kuriose „Veolia“ ir „Engie“ grupių veikla Slovakijoje sutampa, daugiausia dėmesio skirdama šilumos tiekimui ir konkurencijai dėl centralizuoto šilumos tiekimo sistemų eksploatavimo. Decentralizuotų šilumos šaltinių, aptarnaujančių atskirus pastatus, jų kompleksus ar pramonines teritorijas, srityje tarnyba nustatė, kad konkuruojama kiekviename projekte atskirai ir pakankama konkurencija išlieka. Centralizuoto šildymo srityje, kur operatorius paprastai parenkamas konkursu ir tada ilgalaike sutartimi gauna išskirtinę padėtį, PMÚ padarė išvadą, kad lieka kitų pajėgių dalyvių — įvardyti „ESCO Slovensko“, STEFE ir „MH Teplárenský holding“. Atskirai vertinta Bratislava, kur reikšmingos „Veolia“ ir „MH Teplárenský holding“; atsižvelgta į laipsnišką „Engie“ silpnėjimą ten ir į pastarųjų konkursų rezultatus. Kaina neatskleista.
2026 m. spalio 7 d. Estijos konkurencijos tarnyba gavo ir paskelbė pranešimą apie koncentraciją, pagal kurią AS „Puumarket“ planuoja iš Alaro Kalmuso ir „VISIO HOLDING OÜ“ įsigyti 100 % „eHomer OÜ“ akcijų ir vienvaldę kontrolę. Trečiosios šalys per 7 dienas gali pateikti nuomonę. Pagal nekonfidencialią santrauką, „Puumarket“ prekiauja mediena ir statybinėmis medžiagomis mažmeniniams, didmeniniams ir profesionaliems klientams per fizines parduotuves ir skaitmeninius kanalus; „eHomer“ taip pat prekiauja statybinėmis medžiagomis, bet labiau orientuojasi į skaitmeninius pardavimus ir e. prekybą. Šalių veikla sutampa statybinių medžiagų prekyboje Estijoje; vertinamos ir siauresnės kategorijos — mediena ir pjautinė mediena, šiltinimo medžiagos, gipsas ir gipso gaminiai, techninė izoliacija, — o alternatyviai ir statybinių medžiagų prekyba internetu. Pranešėjo nuomone, e. prekyba yra pardavimo kanalas, o ne atskira rinka; geografine rinka laikoma bent visa Estija. Nurodytas tikslas — sujungti „eHomer“ e. prekybos ir skaitmeninių pardavimų gebėjimus su „Puumarket“ pirkimo galia, asortimentu, sandėlių ir logistikos tinklu bei tiekėjų ryšiais. „eHomer“ bent iš pradžių tęs veiklą kaip atskira e. parduotuvė ir prekės ženklas. Kaina neatskleista.
Vroclave įsikūrusi „Logintrade S.A.“, kurianti programinę įrangą pirkimų procesams skaitmeninti, 2026 m. spalio 7 d. pranešė, kad spalio 6 d. sudarė sutartį, kurios rezultatas — PROEBIZ s.r.o. (Ostrava, Čekija) nuosavybės kontrolės perėmimas. PROEBIZ teikia IT sprendimus, palaikančius įmonių pirkimų ir pardavimų procesus. Pagal sutartį „Logintrade“ gaus 75 % PROEBIZ įstatinio kapitalo ir 75 % balsų dalyvių susirinkime. Bendrovė sandorį pristato kaip strategijos dalį — stiprinti poziciją pirkimų skaitmeninimo rinkoje ir plėstis užsienio rinkose — ir tikisi didesnio masto, platesnės produktų pasiūlos bei veiklos ir technologinių sinergijų. Kaina, pardavėjai ir PROEBIZ finansiniai rodikliai pranešime neatskleisti.
2026 m. spalio 7 d. „Invalda INVL“ paskelbė, kad „INVL Sustainable Timberland and Farmland Fund II“ užbaigė daugiau kaip 2 600 ha miškų pardavimą Latvijoje. Miškų portfelį valdė fondo Latvijos įmonės „Zemvalde Forest“ ir „Zemvalde Agro“; sklypai daugiausia buvo Vidžemės ir Latgalos regionuose. Pirkėjas — Latvijoje registruota įmonė, priklausanti Danijos investuotojams; jos pavadinimas nenurodytas. INVL atstovavo „Karl Danielsson Farm & Forest“, vykdžiusi pardavimo procesą iki pabaigos. Fondas valdo 21 tūkst. ha miško ir žemės ūkio paskirties žemės Baltijos šalyse ir Rumunijoje, iš investuotojų pritraukė 98 mln. EUR; gautas lėšas planuoja reinvestuoti į kitus miško ir žemės ūkio sklypus. Kaina neatskleista.
2026 m. spalio 2 d. „Papyrus AB“ ir „Papyrus GmbH“ su Prancūzijos popieriaus platintoja „Antalis S.A.S.“ pasirašė akcijų ir turto pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal ją „Antalis“ įgytų kontrolę „Papyrus OÜ“ (Estija), SIA „Papyrus“ (Latvija), UAB „Papyrus Lietuva“, „Papyrus Hungaria Zrt.“, „Papyrus Sp. z o.o.“ (Lenkija), „Papyrus Bohemia s.r.o.“ (Čekija), „Papyrus Romania SRL“, „Papyrus Schweiz AG“, „OptiGroup SSC Kft.“, o „Papyrus GmbH“ verslą Vokietijoje perimtų kaip turto sandorį. Estijos konkurencijos tarnyba pranešimą gavo spalio 5 d., paskelbė spalio 6 d.; trečiosios šalys per 7 dienas gali pateikti nuomonę. Pagal nekonfidencialią santrauką, perimamos įmonės prekiauja spaudos ir grafiniu popieriumi, biuro popieriumi, vokais, vizualinės komunikacijos medžiagomis, higienos ir valymo priemonėmis bei pramoninėmis pakuotėmis, teikia pavyzdžių, sandėliavimo, pjaustymo ir logistikos paslaugas. Estijoje veikia tik „Papyrus OÜ“ — spaudos ir grafinio popieriaus, biuro popieriaus, vokų ir pakuočių didmenininkė. „Antalis“ veikia 31 šalyje, aptarnauja daugiau kaip 100 000 klientų per 120 platinimo centrų ir yra vienvaldiškai kontroliuojama „KPP Group Holdings“. Šalių veikla sutampa popieriaus gaminių ir pakuočių prekyboje; pranešime šios rinkos apibrėžiamos kaip EEE ar Baltijos šalių masto, o jei popieriaus prekyba būtų vertinama nacionaliniu mastu, ji būtų horizontaliai paveikta rinka. Kaina neatskleista.
2026 m. spalio 6 d. Konkurencijos taryba nedavė leidimo sandoriui, kuriuo Estijos bendrovė „MM Grupp“, valdanti „Apollo“ kino teatrų tinklą, perėmė iš konkurentės „Forum Cinemas Lithuania“ kino teatrą Vilniaus „Akropolyje“. Sandoris įgyvendintas 2021 m. pabaigoje be tarybos leidimo. Taryba surinko duomenis iš visų 7 Vilniuje veikiančių kino teatrų, iš kurių trys įsikūrę prekybos centruose „Akropolis“, „Ozas“ ir „Outlet“. Ji nustatė, kad po perėmimo „Apollo“ kontroliuojamų kino teatrų dalis Vilniaus rinkoje gerokai padidėjo ir viršijo 50 %, o tris prekybos centrų kino teatrus dabar valdo du nepriklausomi operatoriai vietoj trijų. Iki sandorio „Akropolio“ ir „Outlet“ kino teatrai buvo artimi konkurentai. „MM Grupp“ siūlė perduoti nepriklausomam operatoriui vieną iš šešių „Apollo“ kino teatro „Outlet“ salių — taryba tai įvertino kaip nepakankamą priemonę. Ji įpareigojo „MM Grupp“ per 6 mėnesius atkurti ankstesnę padėtį arba pašalinti koncentracijos pasekmes, t. y. parduoti vieną iš dviejų sostinės prekybos centruose valdomų „Apollo“ kino teatrų; sąlygos turės būti suderintos su taryba. Nutarimą per mėnesį galima apskųsti Regionų administraciniam teismui. Pernai spalį taryba pripažino, kad „MM Grupp“ pažeidė įstatymą, 2021 m. be leidimo perėmusi „Forum Cinemas Lithuania“ kontrolę; tas sprendimas apskųstas teismui. Tą pačią dieną paskelbtame pranešime „Apollo Group“ sprendimą pavadino šalutiniu pagrindinio teisme nagrinėjamo ginčo epizodu, nurodė, kad „MM Grupp“ laikosi pozicijos, jog leidimo įsigijimui nereikėjo, ir kad klausimą dėl abiejų kino teatrų — Vilniuje ir Kaune — spręs teismas.
2026 m. spalio 6 d. Konkurencijos taryba paskelbė nutraukusi koncentracijos, kurios metu Kauno areną valdanti „Tesonet Global“ ketino įgyti 99,99 % areną Vilniuje valdančios bendrovės „Star Dome“ akcijų ir perimti vienvaldę jos kontrolę, nagrinėjimą — šalys sandorio atsisakė. Pranešimas apie koncentraciją gautas 2026 m. balandžio 7 d. Tarybos ekspertai apklausė renginių organizatorius, renginių erdvių valdytojus, bilietų platintojus, Vilniaus miesto savivaldybę ir kt. 2026 m. rugsėjo 16 d. jie pateikė šalims preliminarų vertinimą, kad sandoris neigiamai paveiktų konkurenciją uždarų erdvių renginiams nuomos rinkoje: susijungęs subjektas užimtų daugiau nei 70 % uždarų erdvių nuomos renginiams virš 5 000 žiūrovų rinkos, o likę konkurentai būtų reikšmingai mažesni; renginių virš 8 000 žiūrovų rinkoje vieninteliai tarpusavyje konkuruojantys dalyviai yra abi sandorio šalys. „Tesonet Global“ teikė papildomus paaiškinimus, tačiau ekspertai preliminarių išvadų nepakeitė. Spalio 2 d. taryba gavo „Tesonet Global“ prašymą, kuriame nurodoma, kad bendrovės atsisako planų, ir nagrinėjimą nutraukė. Šis nutarimas teismui neskundžiamas.
2026 m. spalio 5 d. Konkurencijos taryba leido UAB „Investicijų valdymas „Prosperus“ netiesiogiai, per investicinę bendrovę „Prosperus Retail Property Fund“, įsigyti po 100 % UAB „Ozantis“ ir UAB „NEPI Rockcastle Lithuania“ akcijų ir perimti vienvaldę jų kontrolę. Pranešimas apie koncentraciją gautas 2026 m. rugsėjo 14 d.; taryba konstatavo, kad dominuojanti padėtis nebus sukurta ar sustiprinta. „Ozantis“ valdo prekybos ir pramogų centrą „Ozas“ Vilniuje ir nuomoja prekybines patalpas; „NEPI Rockcastle Lithuania“ teikia „Ozančiui“ turto valdymo paslaugas. „Prosperus“ valdo fondus, investuojančius į prekybos, pramonės ir sandėliavimo paskirties nekilnojamąjį turtą Baltijos šalyse, taip pat į gynybos, energetikos bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės objektus. Pirkimo-pardavimo sutartis paskelbta 2026 m. rugsėjo 18 d. „NEPI Rockcastle“ nurodė 200 mln. € bendrąją sandorio vertę ir apie 179 mln. € grynųjų pajamų — 13 % daugiau nei turto grynoji vertė pagal TFAS 2026 m. birželio 30 d. — ir tikisi sandorį užbaigti 2026 m. IV ketvirtį. „Ozas“ buvo vienintelis jos turtas Baltijos regione; nuo įsigijimo 2018 m. bendrasis nuomojamas plotas padidintas nuo 62 400 m² iki maždaug 70 600 m², jame apie 200 prekybos vietų. Pasak „Prosperus“, fondas siekia per 18 mėnesių valdyti ne mažiau kaip 1 mlrd. € turto ir per artimiausius 6–12 mėnesių planuoja dar vieną ar du įsigijimus. Leidimas dar nėra sandorio užbaigimas.
2026 m. spalio 2 d. Konkurencijos taryba leido Švedijos bendrovei „Beijer Ref“ įsigyti 90 % UAB „Refra“ akcijų ir perimti vienvaldę jos kontrolę. Pranešimas apie koncentraciją gautas 2026 m. rugsėjo 14 d.; taryba konstatavo, kad dominuojanti padėtis nebus sukurta ar sustiprinta. Stokholmo biržoje listinguojama „Beijer Ref“ — viena didžiausių šaldymo įrangos didmenininkių pasaulyje, veikianti 45 šalyse. Lietuvoje jos įmonės „Beijer Ref Lithuania“ ir „Airwave Lietuva“ perka šaldymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo įrangą iš gamintojų ir parduoda ją montuotojams bei rangovams, taip pat siūlo saulės energijos sistemas. Vievyje įsikūrusi „Refra“ gamina pramoninius ir komercinius šaldymo agregatus, šilumos siurblius, oro šilumokaičius ir oro kondicionavimo sistemas; didžiąją dalį produkcijos parduoda užsienio pirkėjams. Kaina ir likusių 10 % turėtojas neatskleisti. Leidimas dar nėra sandorio užbaigimas.
„Sygnity S.A.“ pranešė, kad 2026 m. spalio 2 d. jai 100 % priklausanti Nyderlandų dukterinė „Tessara Blue B.V.“ pasirašė sutartį su „Sygnity“ daugumos akcininku „TSS Europe B.V.“, pagal kurią „Tessara“ įsigijo 100 % Miunsteryje (Vokietija) veikiančios „g.on experience gmbh“. Preliminari kaina — apie 7,2 mln. €; po užbaigimo ji bus koreguojama pagal sutartyje numatytą mechanizmą. „g.on“ kuria, gamina ir prižiūri sudėtingos infrastruktūros valdymo sprendimus, naudojančius geolokaciją; pagrindiniai klientai — oro uostai, pramonės ir chemijos įmonės, prekybos ir gyvenamieji centrai, elektros tiekėjai ir viešasis sektorius. „Sygnity“ nurodo, kad pirkinys atitinka strategiją investuoti laisvas lėšas į nepriklausomų IT tiekėjų grupę, teikiančią kritinius sprendimus konkrečioms šakoms savo produktų pagrindu, ir kad susidomėjimą „g.on“ ji skelbė ataskaitose nuo 2022 m.
„Getin Holding S.A.“ pranešė, kad 2026 m. spalio 2 d. su bankrutavusio „Idea Bank S.A.“ bankroto administratoriumi, dalyvaujant investicinei įmonei „Noble Securities“, pasirašė sąlyginę sutartį dėl 3 774 107 „FaktorOne S.A.“ akcijų, sudarančių 35 % kapitalo ir balsų. Kainą sudaro trys dalys: 2,5 mln. zlotų mokama užbaigimo dieną; atidėta 0,7 mln. zlotų dalis, mokama po 2028 m. gruodžio 31 d., bet ne vėliau kaip 2029 m. sausio 31 d.; ir sąlyginė dalis — pusė mokesčių grąžinimo, kurį „FaktorOne“ gali gauti pasibaigus nurodytam mokestiniam ginčui, atėmus jo gavimo išlaidas ir faktiškai sumokėtą atidėtą kainą; ji mokama tik jei ginčas baigsis po 2029 m. sausio 2 d. Akcijų perleidimui reikia „Idea Bank“ bankroto bylos teisėjo-komisaro sutikimo, tikimasi iki 2026 m. spalio 16 d. Pranešime remiamasi ankstesniu „Getin“ pranešimu Nr. 24/2025 (2025 m. rugsėjo 15 d.).
„STRABAG SE“ 2026 m. spalio 1 d. pranešė, kad gavusi visus reikiamus reguliuotojų leidimus užbaigė 100 % Bukarešte veikiančios geležinkelių infrastruktūros specialistės „BAWI Construction SRL“ akcijų įsigijimą. Sandoris buvo paskelbtas anksčiau 2026 m. „BAWI“ dirba apie 240 žmonių, 2025 m. atliktų darbų apimtis — apie 60 mln. €. Bendrovė apima visą geležinkelių vertės grandinę: statybą ir modernizavimą, specializuotus darbus ir nuosavą komponentų gamybą. „Strabag“ nurodo, kad sandoris stiprina jos geležinkelių statybos veiklą Rumunijoje ir pozicijas Pietryčių Europos geležinkelių infrastruktūros rinkoje. Kaina ir pardavėjai neatskleisti.
Bukarešto biržos „Premium“ kategorijoje listinguojama „Cris-Tim Family Holding S.A.“ pranešė 2026 m. spalio 2 d. pasirašiusi su „Brainfly Ltd.“ pirkimo–pardavimo sutartį dėl 100 % „Via Trend Ready Meals S.R.L.“ akcijų. „Via Trend“ valdo visas „Snack 4U Concept S.R.L.“ akcijas, tad užbaigus sandorį „Cris-Tim“ tiesiogiai valdys „Via Trend“, o netiesiogiai — „Snack 4U“. Bendrovė „Via Trend“ vadina savo pagrindiniu konkurentu paruoštų patiekalų segmente (panašios pajamos ir asortimentas), o „Snack 4U“ — didžiausiu Rumunijos sumuštinių gamintoju. Abi gamina savų prekių ženklų (Daniela's, Paparude, Snack 4U) ir prekybos tinklų privačių ženklų produkciją. Jos valdo tris gamybos padalinius — du nuosavus ir vieną nuomojamą — Moara Domnească (Ilfovo apskr.), Pietroasele (Buzău apskr.) ir Bukarešte, tarp jų naujai pastatytą maždaug 8 000 m² gamyklą; dirba 380 žmonių. Vadovybės orientacinis, neaudituotas vertinimas — abiejų bendrovių bendri 2023–2025 m. koreguoti metiniai vidurkiai: pajamos apie 143,2 mln. lėjų, EBITDA 20,7 mln. lėjų (marža apie 14,5 %), grynasis pelnas 8,9 mln. lėjų. Rumunijos konkurencijos taryba sandorį jau leido, gautas ir užsienio investicijų patikros leidimas; užbaigti tikimasi iki 2026 m. lapkričio pabaigos, įvykdžius likusias sutarties sąlygas. Kaina neatskleista.
Zagrebo biržoje listinguojama „CIAK Grupa d.d.“ 2026 m. spalio 2 d. paskelbė užbaigusi Belgrado bendrovės „Technolub d.o.o.“ įsigijimą. Pirkėjas — dukterinė „CIAK Auto Serbia“. CIAK „Technolub“ apibūdina kaip vieną pirmaujančių alyvų ir kitų tepalų platintojų Serbijoje ir už jos ribų, kurios pajamos viršija 9 mln. €, o darbuotojų — daugiau nei 25, ir kaip šeimos įmonę. „Technolub“ ir toliau vadovaus generalinis direktorius p. Matkovićius. CIAK, save vadinanti viena pirmaujančių nepriklausomų automobilių antrinės rinkos bendrovių Adrijos regione, veikia Kroatijoje, Juodkalnijoje, Serbijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Šiaurės Makedonijoje ir Slovėnijoje. Kaina ir dalis neatskleistos.
„Österreichische Post AG“ 2026 m. spalio 1 d. paskelbė, kad Serbijos konkurencijos institucijai davus leidimą užbaigė 100 % Serbijos siuntų pristatymo bendrovės „D Express“ įsigijimą. 2025 m. „D Express“ dirbo apie 1 300 žmonių, pervežta apie 14 mln. siuntų, pajamos siekė apie 36 mln. €. Bendrovės infrastruktūra — nuosavas logistikos centras Belgrade, 27 pristatymo bazės, 35 siuntų parduotuvės, daugiau nei 300 paštomatų ir apie 800 transporto priemonių. „Österreichische Post“ Serbijoje jau valdo „City Express“; po sandorio užbaigimo abi bendrovės bus palaipsniui sujungtos į vieną. Šalys susitarė kainos neatskleisti. „Österreichische Post“ teigimu, sandoris daro ją Serbijos siuntų rinkos lydere.
Varšuvos biržoje listinguojama „Herkules S.A.“ pranešė 2026 m. spalio 1 d. pasirašiusi su Gdansko „Fuchs Europoles Polska sp. z o.o.“ sąlyginę preliminarią sutartį parduoti 12 566 000 dukterinės „Gastel Prefabrykacja S.A.“ (Karsinas) akcijų — 100 % kapitalo ir balsų. Kaina — 19 131 000 PLN, fiksuota ir galutinė, po galutinės sutarties nekoreguojama. Galutinė sutartis priklauso nuo to, ar bus veiksmingai panaikintas dukterinės bendrovės lizingo bendrovei suteiktas užtikrinimas, ir nuo „Herkules“ korporatyvinių pritarimų; ji turi būti pasirašyta per penkias darbo dienas po šių sąlygų įvykdymo ar atsisakymo. Sutartyje nėra netesybų, o pardavėjo atsakomybė už pareiškimus ir garantijas apribota faktiškai sumokėta kaina. „Herkules“ pardavimą sieja su 2025 m. spalį paskelbta strateginių galimybių peržiūra. Pagal bendrovės svetainę, „Gastel Prefabrykacja“ Karsine (Pamario vaivadija) gamina centrifuguotus iš anksto įtempto betono stiebus (telekomunikacijų, energetikos, reklamos) iki 70 m, gelžbetoninius konteinerius ir kitus surenkamus elementus.
Kuro platintoja „UNIMOT S.A.“ pranešė 2026 m. spalio 1 d. pasirašiusi su „PZL Sędziszów S.A.“ sutartį pasirašyti 3 163 541 naują akciją — 34,2 % „PZL Sędziszów“ kapitalo ir balsų — už bendrą 49 999 990,12 PLN emisijos kainą. „Unimot“ atsiskaito nepiniginiu įnašu — 100 % dukterinės „PZL Defence S.A.“ akcijų, kurių 50 mln. PLN tikrąją vertę patvirtino nepriklausomas auditorius. „PZL Sędziszów“ turi beveik 90 metų istoriją, licenciją gaminti ir prekiauti karinės paskirties gaminiais, įskaitant dronus, ir šiuo metu gamina filtrus kariniams automobiliams ir sraigtasparniams. „PZL Defence“ dirba su bepiločiais orlaivių sistemomis, dvejopo naudojimo sprendimais ir technologiniais projektais gynybos bei saugumo sektoriui. Šalys planuoja „PZL Sędziszów“, perėmusią „PZL Defence“, pervadinti „PZL Defence Holding“, auginti per įsigijimus ir ilgainiui listinguoti — pirma „NewConnect“, vėliau pagrindinėje Varšuvos biržos rinkoje.
„MOL Plc“ 2026 m. spalio 1 d. paskelbė nutraukusi sandorį, apie kurį pranešė 2026 m. balandžio 1 d. pavadinimu „MOL padidina dalį ALTEO Plc. iki beveik 40 % ir parduoda 15 % WABERER'S INTERNATIONAL Plc. akcijų“. MOL teigimu, iki pirkimo–pardavimo sutartyse nustatyto termino gauti ne visi reikalingi reguliuotojų leidimai, todėl MOL įgijo teisę nutraukti sutartis ir sandorio nevykdyti. MOL šia teise pasinaudojo ir pranešė kitoms šalims.
Latvijos konkurencijos taryba (KP) 2026 m. spalio 1 d. paskelbė, kad rugsėjo 28 d. gavo SIA HUMMULI pranešimą apie koncentraciją — vienvaldės kontrolės įgijimą SIA „Food Union Management“. Pagal Estijos konkurencijos tarnybai pateiktą santrauką sandorio pagrindas — akcijų pirkimo–pardavimo sutartis tarp pardavėjo „Food Union Luxembourg Holdings II S.à r.l.“ ir pirkėjo HUMMULI dėl 100 % „Food Union Management“. HUMMULI registruota Latvijoje, priklauso OÜ Falber grupei, galutinis kontroliuojantis asmuo — Raul Jeets. Pirkėjo grupė daugiausia veikia Estijoje: žaliavinio pieno gamyba (pieninių galvijų ūkiai), augalininkystė, kiaušinių gamyba, mėsinių galvijų auginimas ir nekilnojamasis turtas; pieno produktų šiuo metu negamina ir neparduoda. „Food Union Management“ valdo AS „Rīgas piena kombināts“ ir „Valmieras piens“ AS, jų prekės ženklai — „Kārums“, „Rasa“, „Valmiera“, „Limbažu Piens“, „Dzintars“, „Rasēns“ ir kt. Estijos konkurencijos tarnyba sandorį leido 2026 m. rugsėjo 29 d. (sprendimas Nr. 5-5/2026-035). KP sprendimą turi priimti per mėnesį nuo pranešimo, o prireikus išsamaus tyrimo — per keturis mėnesius; nuomonių laukiama iki spalio 9 d. Kaina neatskleista.
„Orange Polska S.A.“ 2026 m. rugsėjo 30 d. paskelbė, kad kartu su Nyderlandų pensijų investuotoju APG tą pačią dieną užbaigė „Nexera Holding sp. z o.o.“ įsigijimą. Sandoris užbaigia procesą, pradėtą 2025 m. gruodžio 19 d. pasirašyta preliminaria sutartimi, ir sudarytas gavus besąlyginį Europos Komisijos leidimą. Įmonės vertė (EV) — apie 1,5 mlrd. PLN: apie 1,0 mlrd. PLN banko skolos, kuri lieka „Nexera“ balanse, ir apie 0,5 mlrd. PLN pirkimo kaina, kurią po lygiai (50/50) finansuoja „Orange Polska“ ir APG. Partneriai taip pat įsipareigojo „Nexera“ finansuojantiems bankams per artimiausius 12 mėn. suteikti iki 130 mln. PLN akcininkų finansavimo. Užbaigus sandorį „Nexera“ akcijos buvo įneštos į „Światłowód Inwestycje“ — šviesolaidžio bendrą įmonę, kurią bendrai kontroliuoja „Orange Polska“ ir APG (veikianti Nyderlandų pensijų fondo ABP vardu). „Nexera“ FTTH tinklas pasiekia apie 800 tūkst. namų ūkių, daugiausia mažuose miestuose ir kaimo vietovėse. „Światłowód Inwestycje“ siekia iki 2030 m. pabaigos tinklą išplėsti iki maždaug 4 mln. namų ūkių.
Varšuvos biržoje listinguojama atsinaujinančios energetikos rangovė „ONDE S.A.“ (Torunė) 2026 m. rugsėjo 30 d. paskelbė, kad įvykdžius visas sandorio sąlygas su fiziniu asmeniu pasirašė galutinę akcijų pirkimo sutartį ir įsigijo 100 % „Przedsiębiorstwo Badawczo-Wdrożeniowe OLMEX S.A.“ (Wójtowo). Kartu ONDE įsigijo ir „OLMEX KMB sp. z o.o.“ verslą, kuris pasirašymo dieną buvo perkeltas į OLMEX. OLMEX tiekia energetikos įrangą, stato ir modernizuoja pastotes bei perdavimo ir skirstymo linijas energetikos įmonėms ir pramonei; KMB verslas projektuoja, gamina ir montuoja reaktyviosios galios kompensavimo sistemas. Pagal preliminarią sutartį (pranešimas 34/2026, liepos 31 d.) bazinė kaina — 38 mln. PLN, o priemoka už ateinančių 36 mėn. rezultatus (earn-out) numatoma apie 7,6–10,3 mln. PLN, taigi bendras galimas atlygis — apie 45,6–48,3 mln. PLN. Sandoriui, be kita ko, reikėjo Lenkijos konkurencijos tarnybos UOKiK pirmininko leidimo.
Varšuvos bendrovė „MedTech Solutions S.A.“ 2026 m. rugsėjo 30 d. paskelbė, kad, įvykdžius visas gegužės 27 d. investicinės sutarties sąlygas, užbaigė 100 % „Good For You Medical sp. z o.o.“ (GFYM, Lusowo) įsigijimą iš savininko Jarosławo Brudzo. GFYM platina medicinos priemones — daugiausia ortopedijos ir chirurgijos produktus, įskaitant implantus, chirurginius instrumentus ir eksploatacines medžiagas, — pagal platinimo sutartis su užsienio gamintojais. Parduoda daugiausia ligoninėms, taip pat per viešuosius pirkimus, ir turi ryšių su maždaug 100 ligoninių Lenkijoje. Bendra kaina — 3,0 mln. PLN. Pardavėjas 83 % GFYM įnešė nepiniginiu įnašu mainais į 2 699 201 naują „MedTech Solutions“ D serijos akciją po 0,9262 PLN (įvertinta 2,5 mln. PLN); likę 17 % nupirkti už 500 000 PLN pinigais, mokamus per septynias darbo dienas. Pardavėjui taip pat priklauso sąlyginė priemoka (earn-out) pagal pranešime 18/2026 nustatytas sąlygas. GFYM — pirmoji „MedTech Solutions“ dukterinė bendrovė; konsoliduotus rezultatus bendrovė skelbs nuo 2026 m. III ketvirčio.
„NewConnect“ rinkoje listinguojama „Moliera2 S.A.“ 2026 m. rugsėjo 30 d. paskelbė užbaigusi 760 000 „Zodi Labs S.A.“ (Varšuva) akcijų, sudarančių 76 % įstatinio kapitalo, pirkimą. Galutinė bendra kaina — 5 300 001 PLN, visa sumokėta tą pačią dieną. Liepos 30 d. pasirašydama preliminarias sutartis su dviem bendrovėmis ir vienu fiziniu asmeniu (ESPI 11/2026) „Moliera2“ nurodė, kad bendrovė veikia dirbtinio intelekto ir influencerių rinkodaros srityje, o šalys 100 % bendrovės įvertino 6,9 mln. PLN. Tame pačiame pranešime nurodyta, kad bendrovės pajamos 2025 m., pirmaisiais veiklos metais, siekė apie 8,5 mln. PLN, o grynasis nuostolis — apie 0,4 mln. PLN. Rugsėjo 16 d. „Moliera2“ paskelbė apie paskolos sutartį pirkimui finansuoti (ESPI 13/2026). Likę 24 % lieka esamiems akcininkams.
Gdansko bendrovė „INPRO S.A.“ 2026 m. rugsėjo 30 d. paskelbė, kad vykdydama dvi rugsėjo 24 d. paskelbtas preliminarias sutartis (pranešimas 38/2026) pasirašė dvi akcijų pardavimo sutartis ir įsigijo 38 akcijas, t. y. 76 %, projektavimo sektoriaus bendrovės „MS15 sp. z o.o.“ (Gdynė). Sutartys pasirašytos su visais esamais dalyviais — fiziniais asmenimis. Po sandorio INPRO valdo 76 %, o vienas fizinis asmuo išlaiko 24 %. Nuosavybė perėjo pasirašymo metu. Sandorį lydėjo INPRO atliktas išsamus patikrinimas (due diligence), pardavėjai atsisakė pirmumo teisės ir pakeitė įstatus pagal INPRO reikalavimus. Kaina nustatyta rinkos sąlygomis pagal MS15 vertinimus; INPRO nurodo, kad bendra kaina neviršija 10 % jos nuosavo kapitalo. Vienoje iš sutarčių — su bendrovėje liekančiu dalyviu — numatyta priemoka (earn-out): dalis kainos priklauso nuo veiklos rodiklių ir sukauptos 2026–2029 m. EBITDA, su viršutine riba. INPRO sandorį vertina kaip naujo projektavimo segmento įtraukimą į grupę.
Čekijos konkurencijos tarnyba ÚOHS 2026 m. rugsėjo 30 d. paskelbė leidusi Pardubicių bendrovei „enteria a.s.“ įsigyti daugumą bendrovėse „ZNAKON, a.s.“, „Znakon Asfalt s.r.o.“ ir „Znakon Servis s.r.o.“. Sprendimas galutinis. „enteria“ holdingas veikia kelių statybos srityje — stato, remontuoja ir rekonstruoja kelių infrastruktūrą ir hidrotechnikos statinius — bei gamina ir tiekia asfalto mišinius; jo bendrovės taip pat vysto nekilnojamąjį turtą. „Znakon“ pradėjo nuo kelių ženklinimo, vėliau ėmėsi kelių remonto ir priežiūros, gręžinių ir statybos. 2016 m. veikla padalyta į „Znakon Asfalt“, „Znakon Servis“ ir „Znakon Reality“, susikūrė „Znakon Group“. Parduodama dauguma trijose grupės bendrovėse: „ZNAKON, a.s.“ (statyba), „Znakon Asfalt“, valdanti Strakonicų asfalto maišymo gamyklą, ir „Znakon Servis“, ilgalaikei nuomai teikianti transporto priemones, statybos mašinas ir įrangą. ÚOHS nenustatė reikšmingo konkurencijos iškraipymo rizikos. Kaina ir tiksli dalis neatskleistos.
Varšuvos biržoje listinguojama „Cloud Technologies S.A.“ 2026 m. rugsėjo 30 d. paskelbė pasirašiusi sąlyginę sutartį su „TrueData Solutions Inc.“ dėl 100 % naujai įsteigtos JAV specialiosios paskirties bendrovės įsigijimo. Sandoris bus užbaigtas, kai į šią bendrovę bus perkeltas „TrueData“ prekės ženklas ir sutartyje nurodyti komerciniai kontraktai. Bendra kaina — 1,1 mln. USD už akcijas ir licenciją technologijai, reikalingai duomenų pardavimo veiklai vykdyti. 0,5 mln. USD mokama iš karto, sutarčiai įsigaliojus, likusios dalys — per 12 mėnesių, viskas pinigais. Kaina patenka į nepriklausomo konsultanto parengto vertinimo intervalą, sutartyje numatytos abiejų šalių garantijos. Įsigyta bendrovė vadinsis „TrueData LLC“ ir toliau veiks su „TrueData“ prekės ženklu Šiaurės Amerikoje. „Cloud Technologies“ teigia, kad sandoris plečia jos tarptautinį duomenų platinimo tinklą pagal strategiją.
Estijos konkurencijos tarnyba 2026 m. rugsėjo 28 d. priėmė sprendimą (Nr. 5-5/2026-034, paskelbtas rugsėjo 29 d.), kad „Elisa Eesti AS“ gali įgyti „PRO IT TEENUSED OÜ“ kontrolę. Pagal sprendimą „Elisa Eesti“ 2026 m. rugpjūčio 7 d. su „HM Consult OÜ“ ir „MH302 OÜ“ pasirašė akcijų pirkimo sutartį dėl 100 % PRO IT; pranešimas pateiktas rugpjūčio 31 d. „Elisa Eesti“ priklauso Nasdaq Helsinki listinguojamos „Elisa Oyj“ grupei. PRO IT teikia IT paslaugas verslo klientams: administruoja ir prižiūri tinklo sprendimus — suteikia klientams naudotis savo įranga, ją konfigūruoja, stebi ir taiso, — administruoja darbo vietas ir serverius bei parduoda IT įrangą. Elektroninių ryšių paslaugų ir interneto prieigos neteikia. Sandoris pateko į koncentracijos kontrolę, nes abiejų šalių apyvarta Estijoje viršijo ribas: bendra — daugiau nei 6 mln. €, kiekvienos — daugiau nei 2 mln. €. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų nepateikė. Kaina neatskleista.
Talino biržoje listinguojama „Arco Vara AS“ 2026 m. rugsėjo 29 d. paskelbė pasirašiusi preliminarią sutartį dėl 75 % Bulgarijos nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Botanica Lozen EOOD“ akcijų pardavimo „Kamaleo Invest OOD“, kuriai jau priklauso likę 25 %. „Arco Vara“ sandorį vadina vadovų išpirkimu: „Kamaleo Invest“ atstovaujantis Christianas Petrovas nuo 2025 m. spalio 27 d. yra „Botanica Lozen“ generalinis direktorius. Kaina už 75 % — 6,3 mln. €, mokama trimis dalimis: negrąžinamas 1,27 mln. € depozitas per septynias darbo dienas nuo pasirašymo, 1,00 mln. € iki 2026 m. spalio 31 d. ir 4,03 mln. € sandorio užbaigimo metu. Pirmus du mokėjimus finansuoja pati „Botanica Lozen“, suteikdama paskolą pirkėjui. Galutinis užbaigimo terminas — 2027 m. vasario 26 d. „Arco Vara“ kartu perleis penkias neveikiančias bendroves, likusias po ankstesnių projektų Bulgarijoje. Po sandorio „Kamaleo Invest“ valdys 100 %, o „Arco Vara“ nebeturės vystymo veiklos Bulgarijoje; atlaisvintą kapitalą bendrovė nukreips į projektus Estijoje, tarp jų „Luther Quarter“ ir „Arcojärve“. „Botanica Lozen“ nuosavas kapitalas — apie 8,7 mln. €; pasak „Arco Vara“, kaina artima jos daliai tenkančiam nuosavam kapitalui, todėl reikšmingos įtakos pelnui nesitikima. 2023–2025 m. bendrovė pajamų neturėjo, 2025 m. grynasis nuostolis — 612 tūkst. €. Savo 25 % „Kamaleo Invest“ įsigijo 2026 m. gegužę.
Varšuvos biržoje listinguojama IT grupė „Euvic S.A.“ (Glivicė) 2026 m. rugsėjo 29 d. (einamasis pranešimas 45/2026) paskelbė pasirašiusi sutartį dėl 444 akcijų, sudarančių 75,51 % įstatinio kapitalo, įsigijimo Glivicės bendrovėje „SOFTIQ sp. z o.o.“ už 60 660 tūkst. PLN. Atsiskaitoma nepiniginiu įnašu: pardavėjai perleidžia SOFTIQ akcijas „Euvic“ mainais į naujas „Euvic“ akcijas, išleidžiamas didinant kapitalą. Pranešime apie konkurencijos tarnybos leidimą (42/2026, rugsėjo 16 d.) „Euvic“ nurodė, kad bus išleista 2 904 236 naujos akcijos. Perleidimas įsigalioja 2026 m. rugsėjo 29 d.; kartu su jau turėtomis akcijomis „Euvic“ dabar valdo 100 % SOFTIQ. Lenkijos konkurencijos tarnybos UOKiK pirmininkas kontrolės perėmimą leido rugsėjo 16 d. Pasak PAP Biznes, rugpjūtį teikdama prašymą UOKiK „Euvic“ turėjo 144 akcijas, t. y. 24,49 %. Antrajame tos pačios dienos vakaro pranešime (46/2026) „Euvic“ paskelbė įsigijusi 501 akciją, t. y. 50,1 %, Varšuvos bendrovėje „Vayana sp. z o.o.“ už 6 011 tūkst. PLN — taip pat naujomis „Euvic“ akcijomis, įsigaliojo tą pačią dieną. Nė viename pranešime nenurodyta abiejų bendrovių veikla, pajamos ar pelnas. Prieš keturias dienas „Euvic“ nupirko „Fellowmind Poland“.
„PRIME Alternatywna Spółka Inwestycyjna S.A.“ (Žešuvas) 2026 m. rugsėjo 29 d. paskelbė pasirašiusi sutartį su trimis Ščecino bendrovės „JJB sp. z o.o.“ akcininkais ir įsigijusi 70 akcijų, t. y. 70 % kapitalo ir balsų, už 700 000 PLN. Akcijos perėjo PRIME pasirašymo momentu, nepriklausomai nuo apmokėjimo; likę 30 % lieka esamiems akcininkams. JJB turi Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministro licenciją (Nr. B-062/2023) prekiauti sprogmenimis, ginklais, šaudmenimis bei karinės ar policinės paskirties prekėmis ir technologijomis, be teisės jas sandėliuoti. Mokėjimas atidėtas: jis turi būti atliktas per 20 dienų nuo pasirašymo, įvykdžius sąlygas, be kita ko, JJB pranešus ministerijai apie savininkų pasikeitimą, išlaikius licenciją reikiama apimtimi ir pateikus duomenis teismo registrui. Pirkimą PRIME finansuos iš vykdomos I serijos akcijų emisijos. JJB valdyba nesikeičia, licencija gali naudotis tik JJB. PRIME gali atsisakyti sutarties iki 120-os dienos nuo akcijų įsigijimo, pavyzdžiui, jei mokėjimo sąlygos neįvykdomos iki 90-os dienos arba iškyla kliūčių licencijai; jei sąlygos neįvykdytos per 120 dienų, pardavimas nutraukiamas, nebent terminas pratęsiamas, o akcijos ir sumokėti pinigai grąžinami per septynias darbo dienas.
Varšuvos biržoje listinguojama „Photon Energy N.V.“ 2026 m. rugsėjo 25 d. vėlai vakare (einamasis pranešimas 27/2026) paskelbė sudariusi sutartį parduoti aštuonias saulės elektrines Slovakijoje, kurių bendra įrengtoji galia — 7,581 MWp. Kiekviena elektrinė valdoma atskiros 100 % priklausančios specialiosios paskirties įmonės: „EcoPlan 2“ ir „EcoPlan 3“ Mokra Lūkoje (po 963 kWp), „Fotonika“ (999 kWp), „Sun4ZVB“ ir „Sun4ZVC“ Babinoje (po 999 kWp), „SK SPV 2“ ir „SK SPV 3“ Jovicėje (po 979 kWp) ir „ATS Energy“ Blatnoje (700 kWp). Pirkėjai — keturi privatūs asmenys, kuriuos bendrovė vadina strateginiais saulės energetikos turto investuotojais Slovakijoje. Sandoris struktūruotas kaip SPV akcijų pardavimas už 5,6 mln. € įmonės vertę (EV), mokamą užbaigus sandorį. 2025 m. portfelis uždirbo apie 2,1 mln. € pajamų ir apie 1,65 mln. € EBITDA. 2026 m. birželio 30 d. jame buvo apie 4,1 mln. € projektinio finansavimo, kuris lieka parduodamose SPV. „Photon Energy“ nurodo priežastis: elektrinių supirkimo tarifo parama baigiasi 2030 ar 2031 m.; iki 2026 m. pabaigos reikia reikšmingų kapitalo investicijų — tai įsipareigojimas, susijęs su 2021 m. tarifo laikotarpio pratęsimu nuo 15 iki 20 metų; o 2023 m. analizė parodė, kad papildomų tinklo pajėgumų nėra, o žemės naudojimo teisių pratęsimas labai ribotas, todėl atnaujinimas (repowering) didelės vertės nesukurtų. Bendrovė teigia, kad pardavimas sumažins grupės skolą, kapitalo išlaidas ir reguliacinę riziką bei finansuos numatomą restruktūrizaciją. Ji pasilieka 50 % dalis dar trijose Slovakijos elektrinėse (Myjava, Polianka, Brestovec; 2,85 MWp), kurių projektinė skola visiškai grąžinta 2025 m. Sandorio užbaigimas dar nepaskelbtas.
Varšuvos biržoje listinguojama IT grupė „Euvic S.A.“ (Glivicė) 2026 m. rugsėjo 25 d. (einamasis pranešimas 43/2026) paskelbė pasirašiusi sutartį su Stokholmo „Fellowmind Company AB“ dėl 100 % Varšuvos „Fellowmind Poland sp. z o.o.“ įsigijimo už 1 113 300 € — suma sumokėta pasirašymo dieną iš nuosavų lėšų. Kaina apima visas 10 988 esamas akcijas ir 1 693 naujai išleistas, dar neįregistruotas akcijas, kurias „Euvic“ įsigis per dešimt darbo dienų nuo jų įregistravimo. Kartu „Euvic“ įsipareigojo išleisti naujas akcijas fiziniam asmeniui — 49 % įstatinio kapitalo, todėl „Euvic“ tikslinė dalis bus 51 % kapitalo ir balsų. Antrajame tos pačios popietės pranešime (44/2026) „Euvic“ patvirtino įsigijusi 100 % bendrovės ir kad 49 % akcijų išleista. Bendrovė bus pervadinta „Euvic Business Applications sp. z o.o.“. Pasak „Euvic“, tai „Microsoft“ partnerė, diegianti „Dynamics 365 Finance & Operations“ (ERP) ir „Dynamics 365 Customer Engagement“ (CRM) sprendimus, taip pat DI, debesijos, kibernetinio saugumo ir duomenų analitikos projektus gamybos, mažmenos, FMCG, automobilių, finansų, viešojo sektoriaus ir sveikatos priežiūros klientams. Nyderlanduose ir Šiaurės šalyse veikianti „Fellowmind“ paskelbė strateginę partnerystę su pervadinta bendrove, įskaitant bendras valdomas paslaugas Lenkijoje; jos pranešime generaliniu direktoriumi įvardytas Danielis Olejniczakas, daugiau nei 20 metų dirbantis Lenkijos padalinio vadovybėje. Lenkijos verslo spauda (WBJ, remdamasi „Puls Biznesu“) rašo, kad būtent jis gauna 49 %, kad bendrovė anksčiau vadinosi „Bonair“ ir kad 2025 m. jos pajamos siekė 47,05 mln. PLN, o grynasis nuostolis — 1,63 mln. PLN. Šių skaičių bendrovių pranešimuose nėra.
2026 m. rugsėjo 25 d. „Pivac Holding d.o.o.“ (Vrgoracas) pagal Kroatijos Perėmimų įstatymo 45 straipsnį pateikė centriniam depozitoriumui SKDD prašymą perleisti jai visas likusias mažumos akcininkų balsavimo akcijas Zagrebo biržoje listinguojamoje konditerijos gamintojoje „Kraš d.d.“. Prašymas apima 40 007 akcijas, arba 2,85 %. Teisinga kompensacija — 130,00 € už akciją, tokia pati kaip „Pivac“ perėmimo pasiūlyme, kurį Kroatijos finansų priežiūros institucija Hanfa patvirtino 2026 m. birželio 17 d. ir kuris baigėsi 2026 m. liepos 29 d.; visoms akcijoms apmokėti SKDD deponuota 5 200 910 €. „Pivac Holding“ veikia kartu su Kipro (Nikosija) „Kappa Star Limited“ pagal 2026 m. vasario 10 d. susitarimą. Kartu jos valdo 1 364 545 akcijas — „Pivac“ 861 029, „Kappa Star“ 503 516 — arba 97,15 % balsavimo akcijų. 95 % riba pasiekta po to, kai „Kraš“ valdyba 2026 m. rugpjūčio 26 d. nusprendė anuliuoti visas 94 069 savas akcijas nemažinant įstatinio kapitalo; pakeitimas įregistruotas teismo registre rugsėjo 14 d., o SKDD įvykdytas rugsėjo 18 d. — akcijų skaičius sumažėjo iki 1 404 552. Prašymas pateiktas per trijų mėnesių terminą po pasiūlymo, kuris baigiasi 2026 m. spalio 29 d. Perleidimą ir atsiskaitymą atliks SKDD. Pagal pasiūlymo kainą 100 % „Kraš“ vertė — apie 182,6 mln. €.
Lenkijos konkurencijos tarnyba UOKiK 2026 m. rugsėjo 22 d. sprendimu (DKK-212/2026, paskelbta koncentracijų registre rugsėjo 23 d.) leido Stokholme registruotai ACM 2001 AB įgyti kontrolę Varšuvos įmonėse Centrum Rozwoju Dziecka sp. z o.o. ir Centrum Edukacji Dziecka sp. z o.o. ACM 2001 AB — „AcadeMedia“ grupės kontroliuojančioji bendrovė. Pagal pranešimą, abi įmonės daugiausia teikia ugdymo ir priežiūros paslaugas darželiuose ir lopšeliuose Lenkijoje, taip pat mokymus, mentorystę ir programas pedagogams. Centrum Rozwoju Dziecka — KIDS&Co. tinklą valdanti įmonė. Pranešimas gautas 2026 m. rugpjūčio 13 d. „AcadeMedia“ 2026 m. rugpjūčio 7 d. paskelbė pasirašiusi sutartį įsigyti visas KIDS&Co. akcijas. Pagal tą pranešimą, KIDS&Co. įkurta 2006 m., didžiuosiuose Lenkijos miestuose valdo 34 dvikalbius darželius su maždaug 3 000 vietų 0–6 m. vaikams, 2025 m. grynosios pajamos siekė apie 99 mln. PLN, o koreguota EBITA, pasak „AcadeMedia“, atitinka jos darželių ir tarptautinio segmento lygį. 2026 m. rugsėjį tinklas atidaro pirmąją pradinę mokyklą Varšuvoje. Tai pirmasis „AcadeMedia“ įsigijimas Lenkijoje; bendrovė jį vadina platforma naujoms įstaigoms ir papildomiems įsigijimams. Pranešime cituojamas KIDS&Co. vadovas Piotras Kulikowskis. Kaina neatskleista, sandorio užbaigimas dar nepaskelbtas.
2026 m. rugsėjo 24 d. „Shelly Group SE“ — Sofijoje veikianti išmaniųjų namų ir pastatų įrenginių gamintoja, nuo 2016 m. listinguojama Bulgarijos vertybinių popierių biržoje, o nuo 2021 m. ir Frankfurte, — paskelbė pasirašiusi investicijų sutartį su „SE 2026 A SAS“, 100 % „Schneider Electric SE“ dukterine bendrove. Sutartyje nustatytos sąlygos, kuriomis „Shelly“ remtų numatomą savanorišką viešą pasiūlymą įsigyti visas jos akcijas po 70,00 € grynaisiais už akciją. „Schneider Electric“ sandorio vertę nurodo apie 1,2 mlrd. €. Kaina 27 % viršija nepaveiktą 55,2 € atskaitos kainą (šešių mėnesių prekybos apimtimi svertinis vidurkis 2026 m. liepos 28 d., paskutinę prekybos dieną prieš rinkoje pasklidusius gandus) ir 22 % — 57,5 € atskaitos kainą rugsėjo 23 d. Abu įkūrėjai kartu valdo apie 57 %. Vienas vadovų Dimitaras Dimitrovas (apie 29 %) įsipareigojo pateikti savo akcijas ir dalį gautų lėšų bent trejiems metams reinvestuoti kartu su „Schneider Electric“; numatoma, kad jis liks bendravadoviu kartu su Wolfgangu Kirschu. Kitas įkūrėjas Svetlinas Todorovas (apie 28 %, tiesiogiai ir per „Salisto Holdings“) sutiko parduoti akcijas dviem dalimis: pradinį nekontrolinį 5 % paketą ir dar apie 23 % po koncentracijos leidimo. Nepavykus pasiūlymui, abu pirkimai atšaukiami. Pasiūlymui bus taikoma 95 % minimalaus priėmimo riba; ją pasiekusi „Schneider Electric“ ketina išpirkti likusius akcininkus ir siekti išbraukimo iš biržos. Pasiūlymas dar neįregistruotas ir nepaskelbtas: jis bus teikiamas Bulgarijos finansų priežiūros komisijai, kurios pritarimo tikimasi lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje, o sandorį tikimasi užbaigti iki 2027 m. pirmojo ketvirčio. Pagal sutartį „Schneider Electric“ ketina bent trejus metus po užbaigimo išlaikyti „Shelly“ būstinę Bulgarijoje, esamą organizaciją ir darbuotojus. „Shelly“ valdyba preliminariai vertina, kad pasiūlymas tokia kaina atitiktų bendrovės interesus.
Latvijos konkurencijos taryba 2026 m. rugsėjo 17 d. sprendimu, paskelbtu rugsėjo 24 d., leido „AIBE pārtika SIA“ įgyti lemiamą įtaką SIA „LAUMIŅA 1“. „LAUMIŅA 1“ prekiauja maistu ir kasdienio vartojimo prekėmis Viļānų mieste, kur jos parduotuvės veikia pavadinimais „Minūtīte“, „Dālderis“ ir „Big“. AIBE — maisto mažmenininkė; pagal tarybos pranešimą apie gautą pranešimą dėl koncentracijos, ji pati valdo 22 parduotuves Latvijoje, o AIBE tinkle veikia ir nepriklausomi mažmenininkai. Tinklo modelis paremtas mažmenininkų bendradarbiavimu: centralizuotu prekių pirkimu, logistikos, reklamos ir rinkodaros paslaugomis. Pranešimas gautas 2026 m. rugpjūčio 21 d. Taryba vertino maisto mažmenos rinką vietinėje teritorijoje aplink Viļānus, analizuodama įvairaus dydžio parduotuves ir skirtingas geografines ribas, taip pat vertikaliai susijusią kasdienio vartojimo prekių pirkimo rinką Latvijoje. Nė viename vertinime problemų nenustatyta, tikslios rinkų ribos paliktos atviros. Pagal pranešimą, AIBE planuoja toliau vykdyti veiklą „Minūtīte“, „Dālderis“ ir „Big“ parduotuvėse iš esmės nekeisdama jų veiklos modelio, asortimento, darbo organizavimo ir darbuotojų skaičiaus. Kainos ar finansinių rodiklių pranešimuose nėra; ar sandoris jau užbaigtas, nenurodyta.
Estijos konkurencijos tarnyba (Konkurentsiamet) 2026 m. rugsėjo 22 d. gavo pranešimą apie koncentraciją ir rugsėjo 23 d. jį paskelbė: „Aktsiaselts Merko Ehitus Eesti“ ketina įgyti „OÜ Väo Paas“ kontrolę. Pagal tarnybai pateiktą santrauką be komercinių paslapčių, pirkėja „Merko Ehitus Eesti“ ir pardavėja „Matthäi Stahlbau Holding GmbH“ pasirašė 100 % „Väo Paas“ dalių pardavimo sutartį. Sandorį šalys ketina užbaigti įvykdžius sutarties sąlygas, tarp jų — gavus besąlyginį Konkurencijos tarnybos leidimą; sandoris neužbaigtas. „Väo Paas“ gamina ir parduoda kalkakmenio skaldą, taip pat trupintą betoną ir kalkakmenio smėlį. Įmonė turi karjerus Väo (Harju apskritis) ir Koigi (Järva apskritis); jos produkcija daugiausia naudojama kelių tiesimui, kaip asfalto ir betono užpildas bei statybinis užpildas. „Merko Ehitus Eesti“ stato gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus bei inžinerinius statinius ir priklauso „Nasdaq Tallinn“ listinguojamai „Merko Ehitus“ grupei, kuri stato ir vysto nekilnojamąjį turtą Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Grupei jau priklauso „OÜ Merko Kaevandused“, kasanti statybines naudingąsias iškasenas ir gaminanti užpildus, ir „Tallinna Teede AS“, atliekanti kelių priežiūrą ir gaminanti asfaltbetonį. Nurodytas tikslas — sustiprinti „Merko Ehitus Eesti“ pajėgumus užpildų gamyboje: prisijungs „Väo Paas“ kasybos technika ir kompetencija, o efektyviau naudojant abiejų įmonių išteklius atsiras papildoma sinergija. Šalys teigia, kad paveiktų rinkų nėra. Suinteresuoti asmenys pastabas gali teikti per septynias kalendorines dienas. Kainos, pajamų ar darbuotojų skaičiaus pranešime nėra.
2026 m. rugsėjo 23 d. AB „Novaturas“ — Kauno kelionių organizatorius, kurio akcijos kotiruojamos „Nasdaq Vilnius“ ir Varšuvos biržoje — paskelbė akcininko Neşet Koçkar ataskaitą apie privalomo nekonkurencinio oficialaus siūlymo įvykdymą. Siūlymas vyko rugsėjo 7–21 d. pagal Lietuvos banko sprendimą Nr. 2026/441-100, kuriuo patvirtintas siūlymo cirkuliaras. Jis apėmė 6 279 499 paprastąsias akcijas, t. y. 34,69 % kapitalo ir balsų. N. Koçkar supirko 3 153 045 akcijas, t. y. 17,42 % kapitalo ir balsų. Tą pačią dieną bendrovė paskelbė jo pranešimą, kad po siūlymo jis peržengė 75 % ribą: dabar jam tiesiogiai priklauso 14 974 665 akcijos, t. y. 82,73 % balsų. Ataskaitoje nurodyta, kad bendrovė yra sudariusi sutartis dėl savų akcijų perleidimo darbuotojams, įgyvendinantiems opcionus, ir siūlytojas nežino, kiek jos jau įvykdytos — todėl balsų procentas gali šiek tiek keistis priklausomai nuo savų akcijų skaičiaus. Siūlymo kaina, nustatyta cirkuliare, — 0,877 EUR už akciją; pagal ją pateiktos akcijos atitinka apie 2,77 mln. EUR (mūsų skaičiavimas; ataskaitoje suma nenurodyta). Bendrovės vadovas — Aleksejs Kriščuks.
„OneMed OÜ“ 2026 m. rugsėjo 21 d. pasirašė sutartį įsigyti 100 % „TERESA OÜ“ iš „QKK OÜ“, „ESTLIFT OÜ“, „Citius Invest OÜ“ ir „OÜ Seitse Samuraid“; apie sandorį Estijos konkurencijos institucijai pranešta rugsėjo 22 d., leidimo dar laukiama. „OneMed“ — Estijos medicinos prietaisų ir priemonių didmenininkė bei mažmenininkė, aptarnaujanti ligonines, privačias klinikas, globos namus, šeimos gydytojus, odontologus ir pacientus; jos asortimente daugiau nei 3 000 prekių ir nuosavi prekių ženklai „evercare“, „SELEFA“ ir „Embra“. Netiesiogiai ją kontroliuoja „Asker Healthcare Group AB“, kurios įmonės medicinos prekėmis prekiauja visoje Europoje. „TERESA“ nuo 2008 m. užsiima medicinos prietaisų ir priemonių mažmena bei didmena Estijoje, valdo pagalbinių priemonių centrus visoje šalyje ir tiekia globos įstaigoms bei slaugos ligoninėms judėjimo ir priežiūros pagalbines priemones. Pranešime nurodyta, kad pardavėjai nori perduoti „TERESA“ strateginiam savininkui, turinčiam sektoriaus žinių ir išteklių tolesnei plėtrai remti; paveikta rinka — medicinos prekių mažmena Estijoje.
Rumunijos Konkurencijos taryba 2026 m. rugsėjo 22 d. paskelbė vertinanti du sandorius, kuriais „Syclef Holding SAS“ ketina įsigyti dalis keturiose Rumunijos šaldymo sistemų ir įrangos srities bendrovėse. Nė vienam leidimas dar neduotas: institucija nurodo, kad abiem sandoriams pagal Konkurencijos įstatymą Nr. 21/1996 reikia jos leidimo, kad ji vertins jų suderinamumą su normalia konkurencine aplinka ir priims sprendimus įstatyme nustatytais terminais, o pastabas galima teikti per 20 dienų nuo pranešimo. Pirmuoju sandoriu „Syclef“ įsigyja dalį „Unicool Instalații Frig SRL“ ir „Acsa Coolteam SRL“ įstatinio kapitalo. Po jo „Syclef Holding SAS“ per „Syclef Romania SRL“ kontroliuos abi bendroves, o Mihai-Călin-Nicolae Bara, Ioan-Cristian Popa ir Horia-Sorin Stoica per „Frigoholding SRL“ turės mažumos dalis. „Unicool Instalații Frig“ platina komercinę šaldymo įrangą ir taip pat tiekia pramoninio šaldymo sprendimus gamykloms, sandėliams ir kitoms sudėtingoms reikmėms kartu su montavimo, surinkimo, serviso ir priežiūros paslaugomis bei integruotais ŠVOK sprendimais; „Acsa Coolteam“ platina komercinę šaldymo įrangą. Antruoju sandoriu „Syclef“ įsigyja dalį „Horeco Impex SRL“ ir „Frigoclima SRL“ — bendrovių, kurias šiuo metu išimtinai valdo Niculescu šeima. Po jo „Syclef Holding SAS“ per „Syclef Romania SRL“ turės 80 % abiejų bendrovių, o Niculescu šeima per „Horeco Holding Roinvest SRL“ išlaikys likusius 20 %. „Horeco Impex“ teikia integruotus pramoninio šaldymo sprendimus, įskaitant projektavimą, inžineriją, projektų valdymą, montavimą, paleidimą, automatizavimą, priežiūrą ir aptarnavimą po pardavimo; „Frigoclima“ daugiausia teikia montavimo ir susijusias technines paslaugas kaip „Horeco Impex“ subrangovė. „Syclef Holding SAS“ projektuoja, montuoja ir prižiūri vidutinio ir didelio dydžio šaldymo sistemas bei įrangą, įskaitant pramoninį šaldymą logistikos terminalams, sandėliams ir maisto pramonei, taip pat komercinį šaldymą prekybos centrams ir mažoms parduotuvėms. „Syclef Romania SRL“ yra investicinė bendrovė. Kainos, pajamų ar darbuotojų skaičiaus pranešime nėra.
Rumunijos Konkurencijos taryba 2026 m. rugsėjo 21 d. paskelbė leidusi sandorį, kuriuo „Dr.Max SRL“ perima 18 vaistinių, anksčiau valdytų „Marcos Provit“ grupės, vykdomos veiklos kontrolę. Institucijos formuluotę verta perteikti tiksliai: perleidžiama 18 vaistinių veikla, o ne pati „Marcos Provit“ grupė. Vaistinės veikia Sibiu, Vrančos, Galacio, Brašovo ir Ilfovo apskrityse. „Dr.Max SRL“ verčiasi mažmenine prekyba vaistais ir parafarmaciniais produktais ir priklauso grupei, kurią kontroliuoja „Penta Investments Limited“ — ilgalaikėmis investicijomis besispecializuojanti investicijų grupė; Rumunijoje „Penta“ daugiausia veikia farmacijos ir azartinių lošimų sektoriuose. Konkurencijos taryba nustatė, kad sandoris nesukuria reikšmingų kliūčių veiksmingai konkurencijai Rumunijos rinkoje ar didelėje jos dalyje ir kad nekyla rimtų abejonių dėl jo suderinamumo su normalia konkurencine aplinka. Sprendimas bus paskelbtas institucijos svetainėje pašalinus konfidencialią informaciją. Kainos, pajamų ar darbuotojų skaičiaus pranešime nėra.
Slovakijos antimonopolinė tarnyba 2026 m. rugsėjo 15 d. pradėjo administracinę procedūrą dėl koncentracijos, kuria „Accura III GmbH“ (Kelnas) įgyja vienvaldę kontrolę „Becker Stahl-Service GmbH“ (Diuseldorfas) atžvilgiu, o kartu ir jos dukterinių bendrovių, sudarančių „Becker Group“; abi bendrovės — Vokietijos. Tarnyba nurodo veiklą pagal plieninių vamzdžių, vamzdelių, tuščiavidurių profilių ir susijusių jungiamųjų detalių gamybą. Pranešimas yra apie procedūros pradžią, ne sprendimas. Tretieji asmenys — tiek fiziniai, tiek juridiniai — gali teikti pastabas, prieštaravimus ir informaciją dėl praneštų koncentracijų; tarnyba prašo tai daryti kuo greičiau po paskelbimo, kad, atsižvelgiant į įstatyme nustatytus terminus, galėtų juos įvertinti pirmojoje fazėje. Kainos ar apyvartos skaičių pranešime nėra.
Čekijos konkurencijos institucija ÚOHS 2026 m. rugsėjo 16 d. pranešė leidusi kepyklų grupės PAC Hořovice savininko pasikeitimą — ją perka „Pecivál s.r.o.“. Sandoris apima konkrečiai „PAC Hořovice s.r.o.“ ir „Pekárna-cukrárna Hořovice s.r.o.“. „Pecivál“ kontroliuoja „Buca Capital s.r.o.“; ji priklauso verslo grupei, kurios pagrindinė veikla šio vertinimo požiūriu yra kepinių ir konditerijos gaminių gamyba bei didmeninė ir mažmeninė prekyba — šviežia duona, bandelės ir kiti kepiniai, iškepta ir šaldyta tešla, švieži saldūs kepiniai, ilgo galiojimo saldūs ir nesaldūs kepiniai — taip pat malūno produktų gamyba ir didmena: miltai kepimui ir specialiems tikslams bei pašarinės žaliavos, per „Pekárna Srnín s.r.o.“. „PAC Hořovice“ taip pat veikia kepinių ir konditerijos gamybos bei prekybos srityje, o „Pekárna-cukrárna Hořovice“ valdo nekilnojamąjį turtą, nuomojamą grupės įmonėms, ir kontroliuoja miltų malūną „MLÝN ČISTÁ, spol. s r.o.“. Byla nagrinėta supaprastinta tvarka, sprendimas galutinis.
Latvijos konkurencijos taryba 2026 m. rugsėjo 10 d. sprendimu, paskelbtu rugsėjo 16 d., leido SIA „VITA mārkets“ perimti naudojimo teises į prekybos patalpas Siguldas šoseja 8, Berģiuose, kur anksčiau SIA „SKAI BALTIJA“ valdė parduotuvę su SKY prekės ženklu. Perimamos yra patalpų nuomos teisės, o ne įmonė. „VITA mārkets“ valdo parduotuves su ELVI prekės ženklu, prekiaujančias daugiausia kasdienio vartojimo prekėmis, ir planuoja perimtas patalpas pertvarkyti į ELVI parduotuvę, toje vietoje toliau prekiaudama maistu ir kasdienio vartojimo prekėmis. Taryba padarė išvadą, kad įsigijimas iš esmės nepakeis rinkos struktūros ir nesusilpnins konkurencijos nė vienoje mažmeninės ar didmeninės prekybos rinkoje, kuriose veikia sandorio šalys. Kainos ar finansinių rodiklių pranešime nėra.
Estijos konkurencijos institucija 2026 m. rugsėjo 15 d. leido koncentraciją, kuria „Greenergy Data Centers OÜ“, „UG Investments OÜ“, „Eye Tracking OÜ“ ir „OveCap OÜ“ įgyja bendrą „MCF Group Estonia OÜ“ kontrolę. Sprendime atsekama susitarimų grandinė: 2026 m. birželio 22 d. „Tensor Genesis OÜ“, „Greenergy Data Centers“, „MCF Group Estonia“ ir „Tensor Aurora OÜ“ pasirašė investicijų sutartį, o tą pačią dieną „Greenergy Data Centers“, „Tensor Genesis“ ir „MCF Group Estonia“ — akcininkų sutartį, pagal kurią „Greenergy Data Centers“, „Eye Tracking“ ir „OveCap“ bendrą kontrolę turėjo jau prieš šią koncentraciją. Birželio 30 d. ir rugpjūčio 11 d. sekė tolesnės investicijų ir akcininkų sutartys tarp „Tensor Aurora“, „UG Investments“ ir „Tensor Genesis“. Kai „UG Investments“ konvertuos savo konvertuojamą paskolą į „Tensor Genesis“ dalį ir papildoma dalis bus įregistruota komerciniame registre, „UG Investments“ taip pat galės reikšmingai paveikti strateginius „MCF Group Estonia“ sprendimus. Pranešimas pateiktas 2026 m. rugpjūčio 28 d., suinteresuotų asmenų nuomonių ar prieštaravimų nebuvo.
Rumunijos konkurencijos taryba 2026 m. rugsėjo 15 d. pranešė leidusi sandorį, kuriuo Islambay Suleyman ketina perimti „Sterk Plast S.R.L.“. Islambay Suleyman yra fizinis asmuo, kuris iki šio sandorio jau turėjo „Sterk Plast“ dalį. Jis taip pat turi dalių „Ecofriend Recycling S.R.L.“ — bendrovėje, veikiančioje plastiko atliekų surinkimo, perdirbimo ir panaudojimo bei perdirbtų ir regranuliuotų žaliavų tiekimo srityje. „Sterk Plast“ gamina ir parduoda plastikinius gaminius, skirtus daugiausia buitiniam ir namų ūkio naudojimui. Atlikusi analizę taryba nustatė, kad operacija nesukuria reikšmingų kliūčių veiksmingai konkurencijai Rumunijos rinkoje ar reikšmingoje jos dalyje ir nekelia rimtų abejonių dėl suderinamumo su normalia konkurencine aplinka. Kainos ar finansinių rodiklių pranešime nėra.
Slovakijos antimonopolinė tarnyba 2026 m. rugsėjo 7 d. su sąlygomis patvirtino koncentraciją, kuria AGEL SK a.s. (Bratislava) įgyja vienvaldę kontrolę Všeobecná nemocnica s poliklinikou, n.o., Lučenec atžvilgiu; pranešimas paskelbtas rugsėjo 14 d. Prieš bylą vyko išsamūs ikipranešiminiai kontaktai, per kuriuos aptarta reikalingos informacijos apimtis, atliktas rinkos tyrimas — įskaitant sveikatos draudikų ir ligoninių pozicijas — o preliminariai nustačius konkurencijos problemas, konsultuotas ir pačių sąlygų projektas. AGEL grupė Slovakijoje veikia stacionarinės ir ambulatorinės pagalbos, diagnostikos ir gydymo padalinių, vaistinių, pacientų vežimo bei darbo medicinos srityse; Lučeneco ligoninė teikia stacionarines, ambulatorines, diagnostikos ir vežimo paslaugas. Tarnyba persidengimą vertino pirmiausia Banska Bystricos savivaldos krašte, įskaitant grupės poziciją medicinos personalo atžvilgiu, ryšius tiekėjų ir pirkėjų rinkose bei galią derantis su sveikatos draudikais.
2026 m. rugsėjo 14 d. Čekijos konkurencijos institucija ÚOHS pranešė supaprastinta tvarka leidusi du nekilnojamojo turto įsigijimus; abu sprendimai galutiniai ir nė vienas nekelia abejonių dėl esminio konkurencijos iškraipymo. Pirmuoju atveju į „Savarin“ projektą Prahos centre įeina nauji investuotojai: „Savarin JV“, vykdanti didelę kvartalo vidinio kiemo rekonstrukciją šalia to paties pavadinimo baroko rūmų netoli Vaclavo aikštės, naujai bus kontroliuojama „Savarin HoldCo, s.r.o.“ ir „JPTR s.r.o.“, į kurią dalininkais naujai įeina „J&T RFI VIII., s.r.o.“ ir „PERRARUS HOLDING a.s.“. Antruoju atveju „Trinity Bank“ iš Austrijos CA Immo perka penkis biurų pastatus Prahoje, žinomus „Riverside Karlín“ vardu; institucija vertino „RCP Alfa“, „RCP Amazon“, „RCP Beta“, „RCP Delta“, „RCP Gama“, „RCP ISC“ ir „CA Immo Real Estate Management Czech Republic“ savininko pasikeitimą — šios bendrovės nuomoja daugiausia administracines, mažiau prekybos, parkavimo ir sandėliavimo patalpas. ÚOHS taip pat nusprendė, kad „RSJ Estate SICAV“ ir „RPP Holding“ bendra įmonė „NJE Development“, susijusi su „Na Jelenách“ projektu Prahos Chodove, leidimo nereikalauja, nes šalys neatitinka įstatyme nustatytų apyvartos kriterijų.
2026 m. rugsėjo 11 d. Čekijos konkurencijos institucija ÚOHS pranešė leidusi Turkijos „Pegasus“ grupei įsigyti „České aerolinie a.s.“, o kartu su ja ir vežėją „Smartwings“. Leidimas susietas su pačios Turkijos bendrovės pasiūlytais įsipareigojimais — perduoti dalį vasaros sezono laiko tarpsnių (slotų) reguliariame Prahos–Antalijos maršrute kitam oro vežėjui. ÚOHS nurodo, kad sprendimas priimtas rugpjūčio pabaigoje, tačiau dar nėra galutinis, nes nepasibaigęs skundo padavimo terminas. Instituciją byla nagrinėjo nuo gegužės. Konkurencijos problema nustatyta reguliarių tiesioginių keleivinių skrydžių Praha–Antalija rinkoje vasaros sezonu: susijungęs subjektas būtų pasiekęs labai didelę rinkos dalį su reikšmingu atotrūkiu nuo konkurentų, o, priešingai nei tikėtasi anksčiau, į šį maršrutą naujų vežėjų neatėjo. ÚOHS teigia, kad struktūrinio įsipareigojimo tikslas — leisti potencialiems konkurentams greitai gauti prieigą prie oro uosto slotų.
Rumunijos konkurencijos taryba 2026 m. rugsėjo 11 d. pranešė leidusi sandorį, kuriuo SNGN Romgaz S.A. perima tam tikrą turtą iš „Azomureș S.A.“. Pranešime tiksliai įvardyta, kas pereina: turtas, naudojamas cheminių trąšų ir pramoninių produktų gamyboje, kartu su sutartimis ir darbuotojais, reikalingais perimtai veiklai vykdyti. Vertindama operaciją institucija atsižvelgė ir į „Romgaz“ pateiktus paaiškinimus, kaip perimta veikla bus organizuota ir vykdoma, kad veiktų rinkos sąlygomis ir laikantis konkurencijos bei valstybės pagalbos teisės. SNGN Romgaz S.A. yra pagrindinė Rumunijos gamtinių dujų gamintoja; „Romgaz“ grupė vykdo dujų žvalgybą, gavybą ir prekybą, požeminį dujų saugojimą, elektros gamybą bei teikia pagalbines dujų sektoriaus paslaugas. „Azomureș S.A.“, priklausanti „Ameropa“ grupei, specializuojasi azotinių trąšų gamyboje ir prekyboje. Sprendimas bus paskelbtas pašalinus konfidencialią informaciją. Kainos, pajamų ar darbuotojų skaičiaus pranešime nėra.
Slovakijos antimonopolinė tarnyba 2026 m. rugsėjo 10 d. pradėjo administracinę procedūrą dėl koncentracijos, kuria „Madison Air Solutions Corporation“ (Čikaga) įgyja netiesioginę vienvaldę kontrolę bendrovių „ebm-papst Mulfingen GmbH & Co. KGaA & Co. KG“, „Elektrobau Mulfingen GmbH & Co. KGaA“, „ebm-papst Verwaltungs GmbH“ ir „ebm-papst Finanzierungsgesellschaft mbH“ (visos — Mulfingenas, Vokietija) atžvilgiu. Pranešimas paskelbtas rugsėjo 11 d. Tarnyba nurodo veiklas pagal kitų mašinų ir įrangos didmeninę prekybą bei buitinių elektros prietaisų gamybą. Tai pranešimas, o ne leidimas: tretieji asmenys — tiek fiziniai, tiek juridiniai — gali teikti pastabas, prieštaravimus ir informaciją dėl praneštų koncentracijų, o tarnyba prašo tai daryti kuo greičiau po paskelbimo, kad galėtų į jas atsižvelgti pirmojoje vertinimo fazėje.
Estijos konkurencijos institucija 2026 m. rugsėjo 10 d. leido HANZA AB įsigyti 100 % „Fortaco Estonia OÜ“, „Fortaco sp. z o.o.“ ir „Fortaco JL sp. z o.o.“ Lenkijoje bei „Fortaco Finland Oy“ verslo dalį. Pirkimo sutartis pasirašyta 2026 m. liepos 15 d., apie sandorį pranešta rugpjūčio 19 d. HANZA AB listinguojama Nasdaq Stokholmo pagrindinėje rinkoje; didžiausiems akcininkams priklauso nuo 9 % iki 16,8 %, o institucija fiksuoja, kad nė vienas akcininkas bendrovės nekontroliuoja. HANZA teikia kompleksinius gamybos sprendimus mechanikos, elektronikos ir kabelių srityse, įskaitant skardos ir sunkiojo metalo apdirbimą, mechaninį apdirbimą, elektronikos gamybą bei surinkimo paslaugas. Vertindama bylą institucija rinko informaciją iš dvylikos Estijoje veikiančių konkurentų, tarp jų „Inission Tallinn“, „Scanfil“, „Saku Metall Allhanke Tehas“, „Stera Technologies“ ir „AQ Lasertool“. Kainos ar apyvartos skaičių sprendime nėra.
2026 m. rugsėjo 7 d. OÜ Infortar Agro pasirašė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Cedus Invest“ bei fiziniais asmenimis Gintaru Kateiva ir Adomu Grigaičiu dėl 100 % UAB „Litagra“ akcijų. Apie sandorį Estijos konkurencijos institucijai pranešta 2026 m. rugsėjo 9 d., leidimo dar laukiama. „Litagra“ yra Lietuvos kontroliuojančioji bendrovė, kurios dukterinės įmonės užsiima augalininkyste, pienininkyste ir paukštininkyste bei pašarų gamyba ir prekyba; Estijoje veikia tik labai ribotai — per pašarus ir jų priedus. „Infortar Agro“ jau kontroliuoja pieno ir augalininkystės ūkius OÜ Halinga ir Estonia Farmid OÜ bei biometano gamintojus. Ji priklauso Nasdaq Talino biržoje listinguojamai investicinei bendrovei AS Infortar, kurios valdomų įmonių tarpe yra ir keltų operatorė AS Tallink Grupp. Pranešime tiesiai nurodytas pardavėjų motyvas — pasitraukti iš investicijos į „Litagrą“; „Infortar“ grupė sandoryje mato galimybę plėsti žemės ūkio veiklą į kitas geografijas. Kaina dokumente nenurodyta.
2026 m. rugsėjo 9 d. Čekijos konkurencijos institucija ÚOHS pranešė leidusi „EUC a.s.“ ir „PHF Rehabilitace s.r.o.“, veikiančių reabilitacijos paslaugų srityje, susijungimą; pirmosios instancijos sprendimas jau įsiteisėjo. Per dukterines bendroves EUC Čekijoje valdo 17 poliklinikų ir klinikų tinklą su plačiu ambulatorinių paslaugų spektru, įskaitant reabilitaciją ir fizioterapiją. „PHF Rehabilitace“ teikia ambulatorinės reabilitacijos, fizioterapijos ir tęstinio gydymo paslaugas 19 klinikų su „OK Rehabilitace“ prekės ženklu Prahoje, Brno, Bohumine, Ceski Tešine, Havižove, Hodonine, Orlovoje, Ostravoje, Rokicanuose, Ūsti prie Labės ir Zlyne; bendrovė iki šiol priklausė investiciniam fondui „Potysz health“. Institucija sutelkė dėmesį į Prahą, Ūsti prie Labės, Brno ir Zlyną, kur veikia abi bendrovės, ir padarė išvadą, kad bendra rinkos dalis nė vienoje iš šių vietinių rinkų neviršys 10 %, o konkurencija išlieka stipri.
Slovakijos antimonopolinė tarnyba 2026 m. rugsėjo 7 d. patvirtino koncentraciją, kuria „EIF, a.s.“ (Bratislava) ir „HBz., a.s.“ (Prievidza) įgyja bendrą kontrolę bendrovių „TeHo Bardejov, s.r.o.“ ir „BARDENERGY, s.r.o.“ (abi Bardejove) bei „TeHo Topoľčany, s.r.o.“ ir „TOMA, s. r. o.“ (abi Topoľčanuose) verslų atžvilgiu — per bendrovę „TEHO INVEST, a.s.“ (Bratislava). Įvertinusi koncentraciją tarnyba padarė išvadą, kad ji nekelia abejonių dėl konkurencijos iškraipymo. Sprendimas įsiteisėjo 2026 m. rugsėjo 9 d. Kainos, pajamų ar darbuotojų skaičiaus pranešime nėra.
Rumunijos konkurencijos taryba 2026 m. rugsėjo 8 d. pranešė leidusi sandorį, kuriuo Cristian Erbașu ir Vlad-Francisc Iman ketina įsigyti „Vici Evolution S.R.L.“. Cristian Erbașu yra vienas „Erbașu“ grupės akcininkų; grupė daugiausia veikia statybos ir infrastruktūros srityje — civilinė ir pramoninė statyba, kelių ir komunalinė infrastruktūra, projektavimo bei architektūros paslaugos — taip pat nekilnojamojo turto plėtroje, žemės ūkyje ir maisto pramonėje, svetingumo versle, IT ir konsultacijose bei statybinių medžiagų gavyboje ir tiekime. Vlad-Francisc Iman yra vienas „Iman“ grupės akcininkų ir atstovų; ši grupė veikia daugiausia medicinos infrastruktūros ir statybos srityje, teikia ligoninių bei kitų medicinos objektų planavimo, projektavimo ir įgyvendinimo paslaugas. „Vici Evolution“ tiekia medicinos įrangą ir integruotus sprendimus sveikatos sektoriui: medicininio vaizdinimo įrangą, laboratorinę ir intensyviosios terapijos aparatūrą, pacientų stebėsenos ir priežiūros sprendimus, medicininius baldus bei suvartojamąsias prekes. Taryba nustatė, kad operacija nesukuria reikšmingų kliūčių veiksmingai konkurencijai.
Rumunijos konkurencijos taryba 2026 m. rugsėjo 7 d. pranešė vertinanti sandorį, kuriuo Austrijos „Strabag Property and Facility Services GmbH“ ketina įsigyti „Brenneka Install S.R.L.“ ir „Samivo Instal S.R.L.“. „Strabag Property and Facility Services“ veikia techninių ir infrastruktūros įrenginių valdymo bei pramoninių paslaugų srityje ir priklauso „Strabag“ grupei, dirbančiai statybų ir infrastruktūros sektoriuje; Rumunijoje grupė veikia transporto infrastruktūros, pastatų statybos, civilinės inžinerijos bei aplinkosaugos ir energetikos projektų srityse. „Brenneka Install“ ir „Samivo Instal“ specializuojasi pastatų inžinerinių sistemų projektavime ir įrengime — santechnikos, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK), elektros sistemų, automatikos ir priešgaisrinės apsaugos — taip pat išorės inžinerinių tinklų, ir teikia susijusias inžinerines bei techninės pagalbos paslaugas. Pagal Konkurencijos įstatymą Nr. 21/1996 operacijai reikia tarybos leidimo; ji vertins suderinamumą su normalia konkurencine aplinka ir priims sprendimą įstatyme nustatytais terminais.
2026 m. rugsėjo 7 d. Estijos konkurencijos tarnyba paskelbė pranešimą apie savo rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 5-5/2026-027, kuriuo „3S Verde Holdings OÜ“ ir „OÜ VINTSELLE“ leidžiama įgyti bendrą „Bioforce Group OÜ“ kontrolę. Pagal tarnybos paskelbtą santrauką be komercinių paslapčių, „Verde“ ir „Bioforce“ 2026 m. rugpjūčio 4 d. pasirašė investicijų sutartį, pagal kurią „Verde“ įsigyja naujai išleidžiamas dalis, sudarančias 28,50 % „Bioforce“ įstatinio kapitalo. „VINTSELLE“, iki tol buvusi didžiausia dalininkė su 39 %, po sandorio turi 27,88 %. Kartu su investicijų sutartimi dalininkai pasirašė ir dalininkų sutartį, o iš jos kylančios teisės perkelia „Bioforce“ į bendrą „Verde“ ir „VINTSELLE“ kontrolę. „Verde“ — specialiai šiam sandoriui įsteigta bendrovė, pati ūkinės veiklos nevykdanti; ją vienvaldiškai kontroliuoja „Three Seas Holdings No.2“ ir galiausiai „Three Seas Initiative Investment Fund S.A. SICAV-RAIF“ — Liuksemburgo rezervuotas alternatyvaus investavimo fondas, skirtas kritinei infrastruktūrai Trijų jūrų regione: transporto, energetikos ir skaitmeninei. Fondo kontroliuojamos bendrovės veikia duomenų centrų, (atsinaujinančios) elektros gamybos, geležinkelio riedmenų nuomos ir uostų operavimo srityse. „VINTSELLE“ — Estijos nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovė, turinti dešimt tos pačios veiklos dukterinių įmonių. „Bioforce“ perdirba biomasę, įskaitant gyvūninės kilmės šalutinius produktus, į biometaną ir valdo visą grandinę nuo žaliavos įsigijimo per biodujų gamybą iki jų valymo, o maistmedžiagėmis turtingą digestatą grąžina į žemės ūkį; be to, projektuoja, stato, operuoja ir prižiūri biometano jėgaines bei suslėgtų dujų pildymo stotis. Grupei priklauso „Bioforce OÜ“ ir „Bioforce Infra OÜ“, „Bioforce Services OÜ“, „Bioforce Production OÜ“ su „Aravete“, „Ebavere“, „Laatre“, „Viiratsi“, „CO2“ ir „Projekt“ bendrovėmis, „Sürgavere Põllumajanduse OÜ“, „Biomethane Services SIA“, „Bioforce Vainode SIA“, „Bioforce Polska sp. z o.o.“ ir „Bioforce Fuels OÜ“. Tarnyba paveiktų rinkų nenustatė: Estijoje tarp šalių nėra nei horizontalių persidengimų, nei vertikalių sąsajų. Sandorio priežastis santraukoje įvardyta tiesiai — „Bioforce“ dalininkai norėjo pritraukti papildomo kapitalo tolesnei bendrovės plėtrai. Kainos tarnybos dokumentuose nėra.
2026 m. rugsėjo mėn. datuotame ir rugsėjo 4 d. paskelbtame pranešime spaudai Rumunijos konkurencijos taryba nurodė nagrinėjanti sandorį, kuriuo Italijos „Officine Maccaferri S.p.A.“ ketina perimti Italijos „Iterchimica S.p.A.“ kartu su jos dukterinėmis bendrovėmis, įskaitant „Iterchimica Romania S.R.L.“. Institucija apibūdina „Officine Maccaferri“ kaip geotechnikos, hidraulikos, aplinkosaugos ir civilinės infrastruktūros sektoriams skirtų produktų ir techninių sprendimų tiekėją; Rumunijoje ji veikia per „Maccaferri Romania S.R.L.“, kuri daugiausia tiekia inžinerinėms taikomosioms sritims skirtus produktus — geosintetiką, dvigubo sukimo vielos tinklo gaminius, apsaugos nuo uolienų kritimo produktus ir atliekų tvarkymo įrenginiams skirtus produktus, taip pat tam tikras inžinerines ir montavimo paslaugas. „Iterchimica“ apibūdinama kaip besispecializuojanti asfalto mišinių, naudojamų kelių infrastruktūroje, modifikavimo priedų gamyboje ir tiekime; Rumunijoje grupė veikia per „Iterchimica Romania S.R.L.“, kuri paslaugas teikia ir parduoda išimtinai „Iterchimica“. Pagal Konkurencijos įstatymą Nr. 21/1996 sandoriui reikalingas Konkurencijos tarybos leidimas; taryba vertins, ar jis suderinamas su normalia konkurencine aplinka, ir priims sprendimą įstatymo nustatytais terminais. Pastabas institucijai galima teikti per 20 dienų nuo pranešimo. Sandoriui leidimas dar nesuteiktas ir apie užbaigimą nepranešta; tarybos pranešime nėra nei kainos, nei apyvartų, nei darbuotojų skaičiaus.
2026 m. rugsėjo 4 d. Kaune registruoto turoperatoriaus AB „Novaturas“, kurio akcijomis prekiaujama „Nasdaq Vilnius“ ir Varšuvos vertybinių popierių biržoje, valdyba paskelbė nuomonę apie akcininko p. Neşet Koçkar pateiktą privalomą nekonkurencinį oficialų siūlymą. Pareiga jį teikti atsirado 2026 m. liepos 21 d., kai p. Koçkar peržengė 1/3 balsų ribą įsigydamas akcijų per kapitalo didinimą, patvirtintą 2026 m. birželio 12 d. visuotiniame akcininkų susirinkime; tą dieną „Nasdaq CSD“ įregistravo 10 294 119 naujų akcijų, kurių bendra emisijos kaina – 7 000 000,92 EUR. Jam priklauso 11 821 620 akcijų, arba 65,31 % balsų, o siūlymas teikiamas dėl likusių 6 279 499 akcijų – 34,69 % – pinigais po 0,877 EUR už akciją. Lietuvos bankas cirkuliarą patvirtino rugsėjo 2 d., siūlymo vykdymas – nuo 2026 m. rugsėjo 7 d. iki rugsėjo 21 d. Valdyba nurodo, kad siūlymas pateiktas laikantis Vertybinių popierių įstatymo, o kaina atitinka teisės aktų nustatytą ribą: ne mažesnė nei didžiausia siūlytojo per 12 mėnesių iki liepos 21 d. mokėta kaina ir ne mažesnė nei šešių mėnesių vidutinė svertinė rinkos kaina, kuri nustatyta „Nasdaq Vilnius“, nes apyvarta ten buvo daugiau nei 60 kartų didesnė nei Varšuvoje. Rekomendacijos valdyba neteikia – nenori riboti akcininkų teisės laisvai disponuoti akcijomis ir pažymi, kad atsakymas priklauso nuo to, kiek akcijų siūlytojas galiausiai supirks ir kiek liks laisvai cirkuliuojančių. Valdyba fiksuoja, kad siūlytojas nėra priėmęs sprendimų keisti bendrovės veiklos krypčių ar personalo politikos, nei jos restruktūrizuoti, reorganizuoti ar likviduoti, ir kad jokio susitarimo tarp valdybos (ar jos narių) ir siūlytojo nėra.
Latvijos Konkurencijos taryba (Konkurences padome) rugpjūčio 27 d. priėmė sprendimą, paskelbtą rugsėjo 4 d., leisti SIA „AMIC Latvia“ įgyti naudojimo teises į turtą, kurį ji nuomoja AS „VIADA Baltija“: degalines ir Olainės naftos bazę. Pagrindinė „AMIC Latvia“ veikla – jai priklausančio nekilnojamojo turto ir kitų aktyvų nuoma bei valdymas; būtent jai priklauso šios degalinės ir naftos bazė. „VIADA Baltija“ verčiasi degalų mažmenine prekyba ir valdo 102 degalines Latvijoje, kuriose be degalų siūlomos ir greitos užkandos, karšti gėrimai bei pirmojo būtinumo prekės. Taryba nustatė, kad koncentracijos dalyvių veikla Latvijoje nepersidengia ir jie neveikia vertikaliai susijusiose rinkose, todėl rinkos struktūra reikšmingai nepasikeis, ir sandorį leido. Lietuvos Konkurencijos taryba analogišką žingsnį leido dar rugpjūčio 19 d.: „AMIC Latvia“ ir „AMIC Lietuva“ gali nutraukti degalinių nuomos sutartis su „VIADA Baltija“, „VIADA LT“ ir „Degta“ bei susigrąžinti vienvaldę „AMIC Lietuva“ nuosavybės teise priklausančių degalinių kontrolę. Lietuvos institucija primena, kad pagal jos ir teismų praktiką degalinė laikoma savarankišku ekonominę naudą generuojančiu vienetu su jam priskirtina apyvarta, todėl tokio turto kontrolės įgijimas – tiek per ilgalaikę nuomą, tiek per pirkimą–pardavimą – kvalifikuojamas kaip koncentracija. Nė viename sprendime sandorio sąlygos neatskleistos.
„Hrvatska poštanska banka“ rugsėjo 1 d. užbaigė 100 % „Croatia banka“ akcijų įsigijimą — bankas pirktas iš Valstybinės indėlių draudimo ir bankų sanavimo agentūros pagal 2026 m. kovo 4 d. pasirašytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Visos atidedamosios sąlygos — reguliuotojų leidimai ir akcininkų pritarimas — įvykdytos, akcijos perleidžiamos per centrinį depozitoriumą. Po dviejų dienų, rugsėjo 3 d., abu bankai sudarė prijungimo sutartį, kuri rugsėjo 4 d. pateikta Zagrebo komercinio teismo registrui. Kadangi HPB jau valdo 100 % taikinio, taikomas supaprastintas Bendrovių įstatymo 531 straipsnio režimas — nereikia nei valdybos ataskaitų, nei prijungimo audito, nei stebėtojų tarybos ataskaitos. Prijungimo negalima užbaigti, kol Kroatijos nacionalinis bankas nepriims sprendimo neprieštarauti. HPB įstatinis kapitalas (161,97 mln. EUR) ir akcininkų struktūra nesikeičia — pereina tik turtas ir įsipareigojimai. Skelbiama kaina — 15 mln. EUR.
2026 m. rugsėjo 3 d. Bukarešto vertybinių popierių biržai ir Rumunijos finansų priežiūros institucijai pateiktame einamajame pranešime Nr. 47/2026 Cluj-Napoca bendrovė „AROBS Transilvania Software S.A.“ — listinguojama biržos pagrindiniame segmente, „Premium“ kategorijoje, simboliu AROBS — informavo investuotojus apie tą dieną pasirašytą sandorį, kuriuo visą savo dalį „AROBS Polska sp. z o.o.“ pardavė bendrovei „WB Electronics S.A.“. Prieš pardavimą AROBS iš Michal Drogosz išpirko jo turėtus 5,66 %, kad vėlesnis perleidimas „WB Electronics“ apimtų 100 % „AROBS Polska“ įstatinio kapitalo. Bendrovė nurodo, kad sprendimas priimtas po grupės įmonių portfelio strateginės peržiūros ir atspindi disciplinuotą kapitalo paskirstymą bei susitelkimą į sritis, kuriose grupė turi įtvirtintas kompetencijas, gali pasinaudoti tarptautine sinergija ir mato reikšmingiausias augimo galimybes — automobilių pramonės programinė įranga ir inžinerinės paslaugos, IoT ir telematika, enterprise programinė įranga, gyvybės mokslai ir kelionės. „AROBS Polska“ veikla — elektroniniai sprendimai palydovinėms taikomosioms sritims — pranešime apibūdinama kaip kitokio profilio nei pagrindinės grupės kryptys: ilgi kūrimo ciklai, projektai daugiausia vykdomi pagal institucines programas, specifiniai kapitalo ir infrastruktūros poreikiai. Pranešime teigiama, kad integracija į „WB Electronics“ — pramonės grupę, turinčią atitinkamos patirties ir pajėgumų šioje srityje — sukuria palankias sąlygas tolesnei „AROBS Polska“ veiklos plėtrai, užtikrina vykdomų projektų tęstinumą ir suteikia komandai prieigą prie pramoninės platformos bei jos veiklos pobūdį atitinkančio programų portfelio. Sandoris neturi įtakos einamajai „AROBS Transilvania Software“ veiklai. Kainos ir finansinių sąlygų pranešime nėra. Pranešimą pasirašė valdybos pirmininkas Voicu Oprean.
2026 m. rugsėjo 3 d. Zagrebo vertybinių popierių biržoje listinguojama Zagrebo bendrovė „Tokić d.d.“ pranešė rinkai, kad rugsėjo 2 d. pasirašyta įpareigojanti sutartis įsigyti 100 % Slovėnijos bendrovės „SAG SLO d.o.o.“, veikiančios su „Matik“ prekės ženklu ir registruotos adresu Letališka cesta 33 F, Liubliana, dalių. Šiuo metu „SAG SLO“ priklauso tarptautinei grupei „Swiss Automotive Group“, kuri, kaip nurodoma pranešime, turi daugiau nei 4 000 darbuotojų ir veikia maždaug dešimtyje Europos rinkų platindama autodalis bei su transporto priemonių priežiūra susijusius produktus. „Matik“ apibūdinamas kaip vienas iš pirmaujančių komercinių transporto priemonių, sunkvežimių ir autobusų atsarginių dalių platintojų Slovėnijos rinkoje; prekės ženklo tarptautinės ištakos siekia 1969 m., Slovėnijos rinkoje jis plėtojamas trisdešimt metų, o padaliniai veikia Liublianoje, Mariboro ir Kopero miestuose. Pagal audituotus 2025 m. duomenis bendrovės pajamos siekė 7,2 mln. EUR, joje dirbo 28 žmonės. Produktų portfelį sudaro techninės priežiūros ir atsarginės dalys, pavaros komponentai, tepalai, chemijos produktai, sunaudojamos medžiagos ir dirbtuvių įranga lengvųjų bei komercinių transporto priemonių segmentams; parduodama didmena ir mažmena servisams, vežėjams, autodalių prekiautojams ir galutiniams klientams. Pranešime kalbama apie pasirašytą sutartį; „Tokić“ nenurodė nei kainos, nei sandorio užbaigimo sąlygų ar datos.
Konkurencijos taryba leido uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtam fondui „INVL Private Equity Fund II“ įsigyti 50,07 proc. bendrovės „Nordian group“ akcijų ir perimti jos bei netiesiogiai – įmonių „Gonas“ ir „Baltijos delikatesai“ vienvaldę kontrolę, taip pat įsigyti 89,89 proc. „Norvelitos“ ir 90 proc. „Saldogos“ akcijų bei perimti jų vienvaldę kontrolę. Pranešimas gautas rugpjūčio 7 d.; taryba konstatavo, kad dėl koncentracijos nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamose rinkose. „Nordian group“ verčiasi žuvies ir jos produktų, daugiausia šviežių lašišų ir upėtakių, didmenine prekyba Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje; susijusios įmonės Turkijoje augina upėtakius. „Gonas“ gamina atvėsintos ir šaldytos žuvies produkciją Lietuvoje, Latvijoje ir Vokietijoje – pjausto, sveria, pakuoja ir, jei reikia, marinuoja bei šaldo. „Baltijos delikatesai“ gamina ir parduoda termiškai apdorotus žuvies produktus, konservus ir užtepėles Baltijos šalyse, Lenkijoje, Vokietijoje ir Rumunijoje. Lietuvos ir Norvegijos įmonė „Norvelita“ verčiasi antriniu perdirbimu – atlantinių ir laukinių lašišų rūkymu, sūdymu, vytinimu – ir paruoštų žuvies bei jūros gėrybių produktų prekyba ES. „Saldoga“ taip pat atlieka antrinį perdirbimą: gamina rūkytas atlantines lašišas, skumbres, sūdytus ir marinuotus silkių gaminius bei mišraines. Sandorio sąlygos neatskleistos.
Čekijos konkurencijos institucija leido „BDS SPORT CZ“ — Serbijos „Sport Vision“ grupės daliai, valdomai per Kipre registruotą „BDS Sport Group“ — perimti „Marketing Investment Group Czech“ kontrolę. Leidimas besąlygiškas, sprendimas galutinis. MIG CZ valdo „JD Sports“ ir „Sizeer“ parduotuves Prahoje, Brno, Ostravoje, Liberece ir kituose miestuose bei el. parduotuves jdsports.cz ir sizeer.cz; institucija nurodo, kad MIG CZ priklauso Lenkijos „Marketing Investment Group“, o ši — grupei, kurios viršūnėje yra „JD Sports Fashion Plc“. Pirkėjas Čekijoje jau prekiauja daugiau nei 25 miestuose per „Sport Vision“, „A3 Sport“ ir „Buzz“. Institucija konstatavo, kad sandoris tik nežymiai sustiprina vidutinio dydžio mažmenininką, kuris toliau konkuruos su „Decathlon“ ir „Sportisimo“. Lygiagrečiai Slovakijos antimonopolinė tarnyba rugpjūčio 28 d. pradėjo bylą dėl slovakiškos dalies — „Marketing Investment Group Slovakia“, 11 parduotuvių — ir rugsėjo 1 d. pakvietė trečiąsias šalis teikti pastabas. Kaina neatskleista.
Lenkijos konkurencijos institucija (UOKiK) rugsėjo 1 d. priėmė sprendimą DKK-191/2026, kurio bylos medžiaga paskelbta rugsėjo 2 d., leidžiantį „Agencja Rozwoju Przemysłu S.A.“ (ARP), Bogusławo Cupiało šeimos fondui ir Oslo bendrovei „DeepOcean Investco 1 AS“ įsteigti naują bendrą įmonę, veiksiančią specializuotų laivų frachtavimo jūriniam (offshore) sektoriui rinkoje. Prašymas gautas rugpjūčio 7 d. ARP yra Lenkijos valstybės pramonės plėtros bendrovė, finansuojanti investicijas ir padedanti restruktūrizacijos bei reorganizavimo procesuose; ji yra kelių pramonės šakų bendrovių grupės patronuojanti įmonė. Myslenicuose registruotą Bogusławo Cupiało šeimos fondą vienvaldiškai kontroliuoja pats Bogusławas Cupiałas; per jį jis netiesiogiai vienvaldiškai kontroliuoja kabelius gaminančią ir parduodančią „Tele-Fonika Kable“ grupę bei netiesiogiai – povandeninius kabelius ir umbilikalines linijas tiekiančią JDR grupę. „DeepOcean“ kontroliuoja Džersio salos „DeepOcean Ltd“; tai technologijomis grįstas nepriklausomas jūrinių paslaugų teikėjas visame pasaulyje, be kita ko, atliekantis jūrinės atsinaujinančios energetikos darbus – kabelių gabenimą ir klojimą, tyrimus, povandenines intervencijas ir kabelių remontą jūros vėjo parkams. Sandorio sąlygos neatskleistos.
Vroclavo bendrovė „AB Bechcicki“ sp. z o.o. rugpjūčio 27 d. pranešė Lenkijos konkurencijos institucijai apie ketinimą perimti vienvaldę Krokuvos bendrovės „Attic“ sp. z o.o. kontrolę, iš jos savininkų nupirkant 100 % akcijų. Bylą institucija paskelbė rugsėjo 1 d., ji nagrinėjama. „AB Bechcicki“ priklauso „Bygma“ grupei ir platina platų statybinių medžiagų asortimentą: dažus ir lakus, statybinę chemiją, sausosios statybos medžiagas, stogų bei langų sistemas, apdailos produktus. „Bygma“ grupė parduoda ir platina statybines medžiagas tiek profesionaliems, tiek privatiems klientams; jos asortimente – statybinės medžiagos, įrankiai ir mašinos, namų bei sodo prekės, apšvietimas ir tvirtinimo detalės. Grupės įmonės daugiausia veikia Danijoje, taip pat Lenkijoje, Švedijoje, Islandijoje ir Farerų salose. „Attic“ platina izoliacines ir apdailos medžiagas, sausosios statybos sistemas, stogo dangas, statybinę stalystę, statybinę chemiją, įrankius ir priedus, prekiauja ir didmena, ir mažmena, taip pat teikia rinkodaros paslaugas tiekėjams bei veža prekes. Kaina neatskleista, leidimas dar neišduotas.
Amsterdamo bendrovė „Aberdeen Infrastructure (Holdco) IV-B B.V.“ rugpjūčio 31 d. pranešė Lenkijos konkurencijos institucijai apie ketinimą perimti Varšuvos bendrovės „PPP Solutions Polska 2“ sp. z o.o. kontrolę, kurią vykdytų bendrai su „Gülermak Invest“ sp. z o.o. Byla paskelbta rugsėjo 1 d. ir yra nagrinėjama. „PPP Solutions Polska 2“ yra bendrovė, atsakinga už Krokuvos greitojo tramvajaus IV etapo plėtrą ir įgyvendinimą viešojo ir privataus sektorių partnerystės forma su Krokuvos miestu; jos užduotys apima projekto įgyvendinimą, ilgalaikį eksploatavimo valdymą, priežiūrą ir infrastruktūros prieinamumo valdymą. „Aberdeen Infrastructure (Holdco) IV-B“ yra „Aberdeen“ grupės investicinė kontroliuojančioji bendrovė; grupė teikia investavimo, turto valdymo ir finansų planavimo paslaugas instituciniams ir mažmeniniams klientams, tarpininkams bei didmeninio segmento dalyviams, taip pat labdaros organizacijoms, fondams ir paramos fondams, veikia tarptautiniu mastu ir aptarnauja klientus maždaug 80 valstybių. „Gülermak Invest“ yra „Gülermak“ grupės investicinė kontroliuojančioji bendrovė; tai tarptautinė inžinerijos, statybos ir investicijų grupė, veikianti Turkijoje ir kitose rinkose, kurios pagrindinė veikla – infrastruktūros ir pramoninių objektų projektavimas bei statyba, ypač metro, geležinkelių, tramvajų, tunelių ir kelių projektai, taip pat tiltai, užtvankos, pramonės įmonės ir energijos gamybos objektai. Sandorio sąlygos neatskleistos, leidimas dar neišduotas.
Čekijos konkurencijos institucija leido bendrovei SWO, kurią kontroliuoja automobilių dalių gamintoja HAUK, perimti konkurentę KARSIT. Leidimas suteiktas be sąlygų, sprendimas galutinis, byla nagrinėta supaprastinta tvarka. Abi bendrovės štampuoja lakštinį metalą, suvirina panelines dalis ir mazgus bei atlieka paviršiaus apdirbimą automobilių pramonei; HAUK papildomai gamina interjero dalis ir montuoja stabdžių sistemų komponentus, o KARSIT gamina sėdynių rėmus. Institucija nustatė, kad susijungimas nekelia esminio konkurencijos ribojimo grėsmės. Kaina neatskleista.
Talino biržoje listinguojamas investicijų holdingas „Infortar“ pasirašė dalių pirkimo sutartį, kuria visą savo spaudos verslą parduoda Viljandžio bendrovei OÜ „Print Best“: 100 % „Tallinna Raamatutrükikoja“, 100 % apsauginių spaudinių gamintojos AS „Vaba Maa“ ir 60 % kortelių gamintojos „CardPlus VM“. „Infortar“ sandorį įvardija kaip pasitraukimą iš spaudos paslaugų segmento ir nurodo, kad jis grupei nėra reikšmingas. „Tallinna Raamatutrükikoda“ spausdina kietviršelio ir minkštraiščio knygas bei brošiūras Estijos ir Skandinavijos klientams; „Print Best“ parduoda į Švediją, Daniją, Vokietiją, Nyderlandus ir Estiją, ją 75 % kontroliuoja OÜ „Tradeunion“. Bendra dalis Estijos popierinių spaudinių rinkoje lieka mažesnė nei 15 %. Kaina neatskleista; sandoris užsidarys gavus Estijos konkurencijos tarnybos leidimą.
Konkurencijos taryba leido bendrovei „Kurianti karta“ — švietimo holdingui, susijusiam su „Tesonet Global“ ekosistema („NordVPN“, „Nord Security“, „Surfshark“) ir INVL valdomais fondais — įsigyti po 100 proc. įmonių „Mokykla Šiaurės licėjus“, „Šiaurės darželiai“, „UNT nuoma“ ir „Trys banginiai“ akcijų. Šios įmonės vykdo mokyklų, darželių ir neformalaus ugdymo veiklą, o pirkėja investuoja į švietimą nuo priešmokyklinio iki universitetinio lygmens. Pranešimas pateiktas rugpjūčio 13 d.; sandorio suma neatskleidžiama.
Konkurencijos taryba leido degalinių tinklui „Emsi“ įsigyti tris degalines — Tauragėje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Pagal Lietuvos praktiką viena degalinė laikoma savarankišku ūkinės veiklos vienetu su savo apyvarta rinkoje, todėl net ir pavieniai tokio turto pirkimai kvalifikuojami kaip praneštinos koncentracijos. Pranešimas pateiktas liepos 30 d.
Estijos žiniasklaidos grupė „Ekspress Grupp“ — „Delfi“ portalų visose trijose Baltijos šalyse savininkė — gavo leidimą per dukterinę bendrovę „LT Screens“ įsigyti 100 proc. „LT Advert“ akcijų ir kartu perimti bendrovių „Pakelk akis“ bei „Dizarto reklama“ vienvaldę kontrolę. Šios įmonės visoje Lietuvoje nuomoja išorinės vaizdinės reklamos plotus skaitmeniniuose ekranuose ir ant statinių. Grupė ekranų verslus jau valdo Estijoje („Linna Ekraanid“) ir Latvijoje („D Screens“), taip pat bilietų platformą „Biļešu Paradīze“. Pranešimas pateiktas rugpjūčio 6 d.
„Electrica“ akcininkai patvirtino, o bendrovė pasirašė statybų sutartį dėl dviejų dujomis kūrenamų, vandeniliui paruoštų kogeneracinių jėgainių Krajovoje: apie 157,5 mln. € vertės jėgainės miesto centralizuotam šilumos tiekimui (apie 82 MW elektrinės galios) ir apie 65,5 mln. € vertės jėgainės „Ford Otosan“ pramoninei platformai. Bendra investicija — iki 235 mln. € be PVM.
Dubajaus bendrovė „Jetex“, valdanti daugiau nei 40 VIP terminalų pasaulyje, susitarė su Sofijos oro uosto koncesininke „SOF Connect“ ketvirtąjį 2026 m. ketvirtį atidaryti VIP saloną Vasilo Levskio Sofijos oro uosto 1-ojo terminalo vakariniame sparne. Salonas aptarnaus privačios aviacijos svečius ir komercinių skrydžių CIP keleivius.
Konkurencijos taryba leido Nyderlanduose registruotai kontroliuojančiajai bendrovei „Spectra“, susijusiai su „Tesonet Global“ — grupe už „NordVPN“, „Nord Security“ ir „Surfshark“, taip pat „Žalgirio“ krepšinio verslų bendrasavininke — įsigyti 100 proc. bendrovės „Grand Hotel Vilnius“ akcijų. Ši bendrovė valdo penkių žvaigždučių viešbutį „Grand Hotel Vilnius, Curio Collection by Hilton“ sostinės centre. Pranešimas pateiktas liepos 27 d.
Ispanijos švietimo grupė „Nuevo Ágora Centro de Estudios“, kontroliuojama investicinių bendrovių „Providence Equity Partners“ ir „Wendel“, gavo leidimą įsigyti 100 proc. Karalienės Mortos mokyklos, vykdančios ugdymą nuo priešmokyklinio iki tarptautinio bakalaureato, ir darželių operatoriaus „Vaikystės sodas“ akcijų. Pranešimas pateiktas liepos 20 d.; sandorio suma neatskleidžiama.
Bulgarijos e. komercijos logistikos bendrovė „euShipments.com“, kurios 70 proc. valdo „Austrian Post“, įsigijo visas Slovakijos „FHB Group“ akcijas. „FHB Group“ teikia fulfillment ir tarptautinės logistikos paslaugas dviejuose centruose prie Bratislavos (Svätý Jur ir Triblavina, iš viso apie 50 000 m²). 2025 m. įmonė aptarnavo apie 200 klientų, apdorojo apie 2,7 mln. siuntų, o apyvarta viršijo 23 mln. €; vadovų komanda lieka. Kaina neatskleidžiama. „euShipments“ dabar valdo dvylika fulfillment centrų, aptarnaujančių 27 šalis.
Konkurencijos taryba leido fondui „Polish Enterprise Funds SCA EIF IX“, kurį valdo Varšuvos „Enterprise Investors“ — vienas seniausių privataus kapitalo valdytojų CEE regione — įsigyti 100 proc. bendrovės „Saulėgrąžos investicijos“ ir netiesiogiai per ją iki 81,52 proc. kredito unijos „Saulėgrąža“, kuri bus pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę, akcijų. Pranešimas pateiktas liepos 13 d.
„Constellation Cold Logistics“ — EQT valdoma grupė, viena didžiausių nepriklausomų šaldymo sandėlių operatorių Europoje — įsigijo „Wimar Coldstore“ („Wimar-Chłodnia sp. z o.o.“), 1990 m. įkurtą šeimos įmonę Radwanków Szlachecki miestelyje į pietus nuo Varšuvos. Objektas apjungia šaldytų vaisių perdirbimą, šaldymo sandėliavimą ir temperatūrinę logistiką bei prideda 25 000 palečių vietų prie daugiau nei milijono vietų tinklo Europoje. Lenkija tampa dešimtąja šalimi „Constellation“ tinkle; sandorio suma neatskleidžiama.
Kanados „Alimentation Couche-Tard“, valdanti „Circle K“, susitarė įsigyti kontrolinį „Żabka Group“ akcijų paketą ir skelbs savanorišką oficialų siūlymą po 32,00 PLN už akciją — visas Lenkijos parduotuvių tinklo nuosavas kapitalas vertinamas apie 32,6 mlrd. PLN (apie 8,6 mlrd. USD). Maždaug 57 proc. akcijų valdantys akcininkai — CVC valdomi fondai, „Partners Group“ ir pagrindiniai vadovai — neatšaukiamai įsipareigojo parduoti. „Żabka“ valdo daugiau nei 13 000 parduotuvių Lenkijoje ir Rumunijoje; prekės ženklas, franšizės modelis ir vadovybės struktūra išlieka. Siūlymą planuojama pradėti apie rugpjūčio 26 d., sandorį užbaigti — iki 2026 m. gruodžio, gavus Europos Komisijos bei Lenkijos ir Rumunijos institucijų pritarimus.
Konkurencijos taryba leido Estijos pramogų ir maitinimo grupei „Apollo Group“ — Lietuvoje valdančiai KFC, „Delano“ ir „Can Can Pizza“ — įsigyti 100 proc. „Restoranai dvylika“ ir „CCF kavinės“ akcijų. Šios įmonės valdo 10 savitarnos restoranų „Restoranas 12“ ir 20 kavinių „Caif Cafe“. Pardavėja — Estijos „Defood“, pati šiuos tinklus iš „Vilniaus prekybos“ grupės įsigijusi vos prieš kelis mėnesius. Gegužę pasirašytose sutartyse restoranų verslas įkainotas 5,1 mln. €, kavinių tinklas — 272,6 tūkst. €. Užbaigus sandorį „Apollo“ valdys daugiau nei 200 maitinimo taškų keturiose rinkose.
„INVL Financial Advisors“, veikianti „INVL Family Office“ vardu, pritraukė 17,4 mln. JAV dolerių „Global PE Secondaries Access“ fondui, kuris pradėtas 2026 m. birželį ir kuriame dalyvauja 49 investuotojai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Fondas investuoja į privataus kapitalo antrinės rinkos strategiją, valdomą „Adams Street Partners“ — JAV bendrovės, valdančios 73 mlrd. JAV dolerių turto — ir taip suteikia Baltijos investuotojams netiesioginę prieigą prie daugiau nei tūkstančio privačių įmonių visame pasaulyje.
DHL pasirašė galutinį susitarimą įsigyti „Venipak“ grupę — vieną didžiausių nepriklausomų siuntų operatorių Baltijos šalyse — iš įkūrėjo Nerijaus Raudonio. Verslas veikia Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje, valdo apie 800 siuntų terminalų ir turi apie 1 000 darbuotojų bei 350 nepriklausomų kurjerių; skelbiama 2025 m. apyvarta — 85,6 mln. Eur, EBITDA — 12,4 mln. Eur. Suma neatskleidžiama. „Venipak“ prisijungs prie „DHL eCommerce“ išlaikydama savo prekės ženklą, vadovybę ir komandą, o pirkėjas įsipareigojo dvejų metų investicijų planui: terminalų tinklo plėtrai, rūšiavimo pajėgumams ir IT. Sandoriui reikia reguliatorių pritarimo.
PLG — bilietų grupė, kurios būstinė Baltijos ir Vidurio Europoje (savininkai: įkūrėjo Sven Nuutmann „Angel Rose Capital“, Baltijos privataus kapitalo bendrovė BaltCap ir estų „Tristafan“) — susitarė įsigyti Rumunijos bilietų platformą „iaBilet“ iš privataus kapitalo bendrovės Resource Partners ir įmonės įkūrėjų. Sandoriui reikia reguliatorių pritarimo; „iaBilet“ įkūrėjai ir vadovybė lieka įmonėje. Resource Partners kontrolę buvo įsigijęs tik 2025 m. spalį.
Vengrijos OTP bankas susitarė įsigyti 100 % „Luminor“ — trečio pagal dydį finansinių paslaugų teikėjo Baltijos šalyse (€158 mln. grynojo pelno 2025 m.) — iš Blackstone valdomų fondų ir DNB konsorciumo. Sandoris išplečia OTP nuo 11 iki 14 šalių ir padidina jo turtą maždaug 13 % — tai didžiausias įsigijimas OTP istorijoje. Sandoriui reikia reguliatorių pritarimo; Lietuvos centrinis bankas viešai kelia klausimų dėl OTP veiklos Rusijoje.
„Pepco Group“ užbaigė savo FMCG diskonto tinklo „Dealz Poland“ pardavimą bendrovei „Blackline (Bidco) Limited“ — Jungtinės Karalystės investuotojos „Modella Capital“ susijusiai įmonei — už simbolinę 1 zloto kainą. Apie sandorį paskelbta 2026 m. birželio 3 d., o užbaigtas jis gavus Lenkijos konkurencijos institucijos UOKiK leidimą, kuris buvo vienintelė išankstinė sąlyga. „Pepco“ suteikė iki 20 mln. svarų pardavėjo finansavimo, užtikrinto turtu, ir pasilieka 35 % grynųjų pajamų nuo bet kokio būsimo perpardavimo. Šiuo pasitraukimu grupė uždaro FMCG etapą ir sutelkia dėmesį į pagrindinį diskonto formatą.
Stonepeak ir Energy Equation Partners susitarė įsigyti „Anwim S.A.“ — didžiausią nepriklausomą Lenkijos degalų tiekėją ir 540+ stočių „MOYA“ tinklo savininkę — iš Enterprise Investors valdomo fondo „Polish Enterprise Fund VIII“. Uždarymas planuojamas 2026 m. antroje pusėje, priklauso nuo reguliatorių pritarimo. Kaina neatskleista.